Anot jo, vyresnieji visiškai nesiskaito su jaunąja pareigūnų karta – jiems meluojama, neatsižvelgiama į jų pageidavimus, poreikius ir lūkesčius.
Savo ruožtu Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis DELFI tikino, kad tai – tiesiog pavyzdys, kaip jaunoji karta neįvertina suteikiamų išskirtinių galimybių.
Žadėjo viena, o paaiškėjo kita
„Papasakosiu apie policijos pareigūnų jaunąją kartą, kuri visai neseniai pabaigė mokslus ir bando įsilieti į pareigūnų gretas. Jiems visiems, stojant mokytis į Mykolo Romerio universitetą, iš pradžių buvo sakoma, kad dirbsite savo apskrityje, kur gyvenate, kur gyvena šeimos, kur kuriama ateitis“, – aiškino būsimasis pareigūnas.
Tiesa, pasak jo, sutartys galiausiai buvo pasirašomos ne su kiekvienu asmeniškai, o visą kursą surinkus didžiojoje auditorijoje. Tąkart esą tebuvo paaiškinta tik tiek, kad studentai tikrai bus įdarbinti po baigimo per tris mėnesius.
„Sutartys išdalintos per dešimt minučių. Studentai tiesiog negalėjo paskaityti, ką pasirašinėja, kadangi sutarčių buvo laukta ir taip ilgą laiką (jas pasirašė apie spalio – lapkričio mėn.). Studentai buvo raginami jas pasirašyti kuo greičiau, kadangi jau ir taip vėluojama“, – užkulisius atskleidė vaikinas.
Sprendimuose neįžvelgia logikos
Pasak jo, pasibaigus mokslo metams, buvo pradėtos įdarbinimo procedūros. Tiesa, anksčiau dalyti pažadai esą buvo pamiršti.
„Apskričių skirstymas vyksta neaiškiu būdu. Tai prasilenkia su bet kokia logika, nes žmonės yra siunčiami dirbti už 300 kilometrų nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į emocinę būklę. Jiems reikia per kelias dienas palikti šeimą ir gimines ar antrąsias puses. Ištikus nelaimei kitam mieste, jis neturi, kur kreiptis pagalbos, nes visi draugai ar giminės yra už 300 kilometrų“, – sunkumus dėstė būsimasis pareigūnas.
Įtarimus, kad ne viskas yra gerai, jam sustiprino ir pokalbiai su kolegomis – paaiškėjo, kad asmuo, visą gyvenimą gyvenęs Vilniuje, yra siunčiamas dirbti į Klaipėdą ar jos apskritį, o štai į sostinę atsiunčiami pareigūnai iš kitų gyvenamųjų vietų.
Jei nesutinka dirbti vietoje, kur yra priskirtas, sulaukia nuobaudų
Vaikinas tikino, kad prašymai policijos vadovams dėl perkėlimo ar grąžinimo į apskritį, iš kurios asmuo prieš stojant pasiėmė siuntimą, kuris būtinas stojant ar darbinantis į vidaus reikalų sistemą, tiesiog nėra tenkinami. Esą iš to kartais ir pasijuokiama.
„Įsivaizduokite, žmogus išvažiuoja į kitą miestą be šeimos (šeimoje gali būti žmonių su negalia, kuriems reikia pagalbos), draugų ar savo antros pusės, planuoja santuoką, bet į tai visiškai neatsižvelgiama. Kitame mieste reikia įsikurti, tačiau ne visų tėvai gali padėti jiems tai padaryti. Kompensacijos už įsikūrimą kitame mieste yra juokingos, net komunalinių paslaugų už tai neapmokėtum, o kur buto nuoma, kelionės į darbą?“, – klausė jis.
Būsimo pareigūno teigimu, jeigu studentas nesutinka su jam dirbti paskirta vieta ir atsisako ten vykti, jo turimas stažas pradingsta (mokslo metai priskiriami darbo metams), jis negali darbintis į policiją artimiausius dvejus metus.
„Taip pat, jei įkyriai lendi policijos vadovams į akis, jie paaiškina, kad trūksta žmonių ir nieko kitaip nebus. Nors jau dirbantys tuose miestuose policijos pareigūnai (kur žmogus gyvena ar nori gyventi) aiškina, kad reikia žmonių, bet neaišku, kodėl naujų nepriima“, – suprasti negalėjo jis.
Kur dirbs, esą nebuvo žadama
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus DELFI informavo, kad stojant į MRU pasirašoma trišalė sutartis tarp universiteto, Policijos departamento ir studento.
„Pagal šią trišalę sutartį universitetas įsipareigoja sudaryti studentui tinkamas mokymosi sąlygas ir užtikrinti tinkamą studijų kokybę. Policijos departamentas įsipareigoja, kad baigęs patvirtintą studijų programą ir gavęs atitinkamą mokymo baigimą patvirtinantį dokumentą, teisės aktų nustatyta tvarka absolventas būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias laisvas pareigas vidaus reikalų įstaigoje“, – tikino jis.
Savo ruožtu R. Matonis užtikrino, kad studentams nebuvo žadama, kur jie dirbs baigę studijas.
„Pasirašytose sutartyse tokių įrašų irgi nebuvo ir šiuo metu nėra. Siuntimą dalyvauti atrankoje išdavusi apskritis taip pat niekaip neįsipareigoja“, – patikino Policijos departamento atstovas.
Didžioji dalis priekaištų nereiškia
R. Matonio teigimu, būsimi studentai, dar teikdami pirminius dokumentus dalyvauti atrankoje į MRU Viešojo saugumo fakultetą, pasirašė sutikimą dėl numatytų 4 metų atidirbimo po studijų.
„Tad, jeigu jiems pasirodė, kad trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutartys buvo pasirašomos skubotai, atidirbimo sąlyga jiems tikrai jau buvo žinoma gerokai iš anksto. Kadangi universiteto administracija organizuoja sutarčių pasirašymą, komentuoti kaip tai detaliai vyko, negalime, tačiau jokių nusiskundimų nesame gavę“, – užtikrino jis.
Maža to, didžioji dalis studentų dėl paskyrimų priekaištų neva nereiškia.
Patys vietą gali pasirinkti tik 10 proc. studentų
„Jaunoji karta neįvertina jiems suteikiamos išskirtinės galimybės, nes toli gražu ne bet kurią studijų programą baigusiesiems yra garantuojama darbo vieta. Reikėtų pabrėžti, kad nepatenkinti paskyrimais dažniausiai lieka tie studentai, kurie studijų metu nerodė aukštų rezultatų ar laiku jų nebaigė, stabdė studijas, gavo pastabų ar papeikimų, todėl atsidūrė pasiekimų eilės gale ir taip buvo paskirti nebūtinai pagal išreikštus pageidavimus.
Tokių atvejų išvengti sudėtinga, stengiantis naujais darbuotojais aprūpinti proporcingai visas apskritis. Didžioji dauguma studentų nori dirbti didmiesčiuose, tačiau jeigu tenkintume visų jų prašymus, kiti (mažesni) miestai ir miesteliai liktų be policijos pajėgų“, – vadovybės sprendimus aiškino R. Matonis.
Anot jo, po studijų studentai skirstomi atsižvelgiant į pasiekimų eilę, kurią teikia MRU Viešojo saugumo fakulteto administracija ir remiantis policijos generalinio komisaro patvirtinta taikoma formule, kuomet kiekvienoje apskrityje yra išskaičiuojamos vietos naujiems darbuotojams, atsižvelgiant į didžiausią leistiną pareigūnų pareigybių skaičių, užimtų pareigūnų skaičių, policijos įstaigoje dirbančių pareigūnų, kurių stažas valstybės tarnybai 24 m. ir pan.
„10 procentų geriausiai besimokiusiųjų studentų turi teisę patys pasirinkti apskritį. Tokia tvarka siekiama, kad visos šalies apskritys būtų tolygiai komplektuojamos. Paskirstymo įsakymą tvirtina policijos generalinis komisaras“, – nurodė pašnekovas.
Patarė, ką daryti
Remiantis LR Vidaus tarnybos statuto 10 skirsnio 55 straipsniu, pareigūnui suteikiamas tarnybinis butas (tarnybinė gyvenamoji patalpa), arba Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai – jie nustatomi individualiai.
„Jeigu asmens netenkina paskyrimas, jis turi kreiptis raštiškai į policijos generalinį komisarą su svariu pagrindimu, kodėl jis negali dirbti būtent paskirtoje vietoje. Kiekvienas prašymas yra nagrinėjamas individualiai ir atsižvelgiant į pateiktus argumentus. Dalis prašymų yra netenkinami, tačiau yra ir atvejų kada paskyrimai yra keičiami, atsižvelgus į nuo pareigūno valios nepriklausančius įvykius, nepaprastas aplinkybes, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti“, – paklaustas, ką daryti į DELFI besikreipusiam asmeniui, patarė R. Matonis.