Į paskaitas dabar skubantys studentai brangstančių studijų nepajaus. Jie kitais metais už studijas mokės tiek pat, kiek ir iki šiol.
Visgi, dabartiniai abiturientai, kurių rezultatai po šią vasarą laukiančių egzaminų nebus puikūs, turės atidžiau rinktis studijas į valstybės nefinansuojamas vietas, kadangi jos kainuos brangiau nei iki šiol.
„Kainos kylimas gali sudaryti tam tikrų problemų patiems studentams, kurie moka už savo studijas. Nes ką rodo ir mūsų daryti tyrimai – nemaža dalis studentų studijų metu yra priversti dirbti tam, kad galėtų mokėti už savo studijas. Arba yra priklausomi nuo artimųjų paramos.
Tai gali sukelti problemų atsižvelgiant į tai, kad studijos tikrai nėra pigios“, – LNK žinioms sakė Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.
Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys Emilis Mikulskis savo ruožtu teigė, jog kylančios studijų kainos mažina studijų prieinamumą tiems, kurie neįstojo į valstybės finansuojamas vietas.
„Jeigu aš įstoju į valstybės finansuojamą vietą, manęs ta didesnė kaina per daug nepaveikia“, – kalbėjo jis.
Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas. Už vieno studento mokslus aukštojoje mokykloje mokės nuo 5 iki 10 procentų daugiau nei šiemet. Didesnis krepšelis – brangesnės ir studijos. Tik ar brangs visos studijos?
„Tai priklauso nuo to, kokios yra srities studijos, kadangi jų kaina nėra vienoda“, – LNK sakė Kauno technologijos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.
Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas kalbėjo, jog kadangi buvo indeksuota minimali mėnesio alga (MMA), ji yra norminės studijų kainos formulėje.
„Tai tiek tos kainos ir pakilo. Universitetas atskirai kainų niekada nekėlė ir neketina kelti“, – sakė VU atstovas.
Na, o Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Andriejus Sadauskis LNK sakė, kad studijų kainos nuo rugsėjo kils.
„Bet jos kils tiek, kiek kyla norminė studijų kaina, priklausomai nuo studijų krypčių grupės – nuo 6 iki 11 procentų. Pigiausia, aišku, bus socialiniai mokslai. O brangiausia bus populiarioji muzika“, – sakė jis.
Aukštosios mokyklos tikina, kad priežasčių didinti mokslų kainas yra ne viena.
„Kyla atlyginimas tiek dėstytojams, tiek ir kitiems darbuotojams. Taip pat brangsta energetiniai resursai, jie irgi turi tam įtakos“, – kalbėjo Kauno technologijos kolegijos administracijos vadovas N. Varnas.
Labiausiai brangs tos studijos, už kurias jau ir dabar studentams tenka pakloti ne vieną tūkstantį – tai yra muzikos, pilotų rengimo ir odontologijos.
Pavyzdžiui muzikos studijos pabrangs net keliais šimtais eurų.
„Nuo 7900 iki 8300“, – teigė Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai A. Sadauskis.
Kol studentų atstovai tikina, kad brangstančios studijos apsunkins vargingiau gyvenančių būsimų studentų gyvenimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atšauna: Lietuvoje diplomus turinčių ir taip yra daug. Todėl nenorintiems mokėti už studijas siūlo rinktis tas profesijas, kurių Lietuvoje labiausiai trūksta. Tada esą ir mokėti nereikės, nes ten valstybės finansuojamų vietų yra daug.
„Mes esame viena labiausiai pagal diplomus išsilavinusi šalis, nes studentai pasirenka studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, net jei darbo rinkoje šių specialistų yra perteklius, tad siūlyčiau to nedaryti“, – kalbėjo viceministras Gintautas Jakštas.
Mokinių atstovai atsižvelgia ir į tokią problemą, kad norintys stoti į valstybės finansuojamą vietą yra būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus. O vienas jų – matematikos. Nors pasak mokinių aukšta kartelė iš esmės nėra blogas dalykas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad išlaikančių matematikos egzaminą kasmet mažiau. O tai yra švietimo sistemos bėdos.
„Matematikos egzamino rezultatai: trečdalis nebeturėjo galimybės stoti į valstybės finansuojamas vietas, jeigu buvo reikalavimas būtent matematikos egzamino. Tad čia su reikalavimai turėtų būti proporcingi su teikiamomis švietimo paslaugomis dar mokykloje“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys E. Mikulskis.
Tiesa, studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas gali kreiptis į valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokią galimybę kasmet pasinaudoja tik kiek daugiau nei 5 tūkst. studentų.
„Šiai dienai vidutinė paskolos suma vieneriems metams yra 2,3 tūkst. eurų“, – teigė Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.
Tokios paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: