"Reikėtų glaudinti abiejų projektų renginius, tai pasiteisintų visais aspektais - ir tarptautiniu požiūriu, ir Lietuvos visuomenės akyse. Reikia, kad ir miestuose, ir kaimuose žmonės žinotų, kas, kur ir kodėl vyksta. Žmogui reikia kažko ryškaus, matomo, kad jis jaustų, jog ir apie jį pagalvota", - svarstė paskirtasis kultūros ministras.
VEKS įstaigos direktorė Elona Bajorinienė pateikė argumentų, kodėl Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas nesiejamas su Europos kultūros sostinės programa, nors tarp šių projektų esama paralelių: "Vilnius pasauliui pristatomas kaip vartai į šalį, kuri švenčia Tūkstantmetį, o Europos Komisijos suteiktas Europos kultūros sostinės titulas - tai ne valstybės, o Vilniaus miesto projektas. Mūsų ryšys su Tūkstantmečio minėjimo programa - grynai komunikacinis, mes atliksime viešinimo darbus per interneto svetainės informaciją ir kalendorių", - aiškino programos vykdytojos.
Daugiausia nerimo jos išsakė dėl Naujųjų metų sutikimo Vilniuje, kuris kainuos apie 3,5 mln. litų, nes dar negauti pinigai iš Kultūros ministerijos miuziklui prie Sporto rūmų surengti, o į renginį jau sukviesta apie tūkstantis svečių, taip pat ir iš užsienio, tad kyla grėsmė dėl sutarties su partneriais netesybų ir atitinkamų sankcijų.
"Trūko konstruktyvaus dialogo su Kultūros ministerija. Mūsų įstaiga net neturėjo 2008 metų patvirtinto biudžeto, disponuojame vos penktadaliu numatytų lėšų, nežinioje pakibo pusė Naujųjų metų renginių, sausio ir vasario projektai, kai kurių iš jų, apkarpius finansavimą, nebus galima įgyvendinti", - skundėsi VEKS vadovės.
Kitiems metams Europos kultūros sostinės programos renginiams, be infrastruktūros gerinimo darbų, iš valstybės biudžeto prašoma apie 42 mln. litų.