Kaip pastebi ekspertas, EP rinkimų data yra itin svarbi, nes tai – esminis faktorius, lemiantis rinkėjų aktyvumą. Be to, šie rinkimai svarbūs ir tuo, kad jie, vieno scenarijaus atveju, leistų prognozuoti ir kitų metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimų rezultatus.
Prastesnis aktyvumas – tik keturiose šalyse
Delfi primena, kad Lietuva europarlamentarus rinko keturis kartus:
2004 metais rinkimų aktyvumas siekė 48,38 procento, tada rinkimai sutapo su Prezidento rinkimais, o bendras aktyvumas visoje ES siekė 45,47 procento.
2009 metais rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose Lietuvoje siekė 20,98 procento, su Prezidento rinkimais šių rinkimų data nesutapo, o bendras rinkėjų aktyvumas visoje ES buvo 42,97 procento.
2014 metais rinkėjų aktyvumas vėl sutapo su Prezidento rinkimais, tad aktyvumas siekė 47,35 procento. O bendras visos ES rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 42,61 procento.
Na, o 2019 metais EP rinkimai vėl sutapo su Prezidento rinkimais, tad aktyvumas perkopė 50 procentų – balsą atidavė 53,48 procento rinkėjų. Bendras visos ES rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 50,66 procento.
Prasčiau už Lietuvą 2009 metais yra pasirodžiusios tik kelios ES šalys. Pavyzdžiui, Lenkija 2004 metais, kai balsą EP rinkimuose atidavė vos 20,87 procento; Kroatija 2013 metais, kai prie balsadėžių atėjo 20,84 procento rinkėjų; Slovakija 2009 metais, kai balsuoti atėjo 19,64 procento rinkėjų; Čekija 2014 metais, kai rinkimų aktyvumas šioje šalyje siekė 18,20 procento.