Tikisi padidėjusių pacientų srautų
Anot T. Jovaišos, dabar tikimasi nedidelio augimo intensyvios terapijos skyriuose.
„Virusas keičiasi, todėl turi keistis ir mūsų reakcija į tą virusą. Žiūrint į omikron bangą ir tai, ką žinome iš kolegų užsienio valstybėse, ten, kur virusas atėjo anksčiau, tai yra, kad pasikeitė dinamika. Jeigu ankstesni virusai lemdavo tai, kad labai daug ligonių patekdavo į ligonines ir nemaža proporcija patekdavo į intensyvios terapijos skyrius, tai dabar akivaizdu, kad ypatingai sunkių omikrono atvejų dažnis yra mažesnis, todėl ruošdamiesi ateinančiai omikron bangai, savo darbą planuojame kiek kitaip.
Mes tikimės nedidelio augimo intensyvios terapijos skyriuose, prognozuojame galbūt 10-15 proc. augimą pacientų, kuriems reikės intensyvios terapijos, tačiau kas yra akivaizdu, kad bent kelis kartus padidės pacientų srautai, kurie kreipiasi į skubios pagalbos ir priėmimo skyrius. Taip pat padaugės darbo kovido skyriuose, bet ne intensyvios terapijos skyriuje“, – sako pašnekovas.
Nemano, kad prireiks karantino
Vis tik kol kas T. Jovaiša nemano, kad galime pasiekti rodiklį, kai turėsime karantiną.
„Remdamiesi tuo, ką matome užsienio šalyse ir dabar, yra nemažai publikacijų, įvairios ekspertų grupės jau išreiškė savo nuomonę, taigi mes nesitikime pasiekti karantininio lygio, tai yra 240 reanimacijos lovų užimtų. Bent jau remiantis dabartiniais įrodymais ir faktais, nemanau, kad tas lygis Lietuvoje gali būti pasiektas“, – taip pat sako jis.
„Pagrindinis nerimas yra skubios pagalbos ir priėmimo skyriai, taip pat bendrieji kovido skyriai. Problema šuo atveju, ką matome ypatingai iš Jungtinės Karalystės pavyzdžio, tai derinys, kai turime padidėjusį pacientų srautą ir padidėjusį nedarbingumą dėl kovido, nes nemaža dalis slaugytojų, gydytojų negali dirbti.
Jungtinėje Karalystėje situacija pasiekė tokį sunkų tašką, kad turėjo kreiptis į ginkluotųjų pajėgų medicinos pajėgas, kad padėtų civilinėse ligoninėse. Labai norėtųsi tikėti, kad Lietuvoje nebūsime tokioje situacijoje“, – sako T. Jovaiša.
Kaip išvengti omikron situacijos blogėjimo?
Paklausus, galbūt šiuo metu reikėtų žiūrėti į kitus karantino įvedimo rodiklius, nes situacija gerokai pasikeitė, pašnekovas tikino, kad protinga keisti veiksmus, jeigu keičiasi ir viruso situacija.
„Virusas yra kitoks, kitokia dinamika, yra protinga keisti mūsų veiksmus, priklausomai nuo to, koks yra virusas, ar reikėtų keisti karantino rodiklius, nesu įsitikinęs, kita vertus, žiūrint, kaip greitai vystosi šis virusas, kaip greitai daugėja atvejų, ir vėlgi žiūrint, kaip greitai tų atvejų vėl pradeda mažėti, tikriausiai abejotina, ar karantinas bei kiti platesnio masto ribojimai turėtų ženklesnę įtaką tam, kaip funkcionuos sveikatos apsaugos sistema artimiausią mėnesį ar šešas savaites“, – sako T. Jovaiša.
Anot jo, vis tik net ir kovojant su nauja omikron atmaina svarbūs išlieka tie patys apsaugos veiksniai, kurie padėjo ir anksčiau.
„Pagrindiniai veiksniai šiuo metu – žmonių sąmoningumas ir atsargus elgesys, nes tos pačios priemonės kaip kaukių dėvėjimas, higienos priemonės, susibūrimų vengimas, visos tos priemonės yra efektyvios ir prieš omkron. Jeigu žmonės laikytųsi nuosekliau asmeninio saugumo, tai tikriausiai sumažintų bangos piką. Vakcinacija, žinoma, efektyvia apsaugo nuo sunkos ligos ir mirties, tačiau transmisijos prasme yra mažiau efektyvi lyginant su alfa ir delta atmainomis“, – sako T. Jovaiša.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 120 žmonių – keletu daugiau nei ankstesnę parą.
45 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 922 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.