Jų teigimu, aplinkosaugai Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio, finansavimo, vyrauja prastas darbo organizavimas, silpna vadyba. Kritikos iš politikų dėl lyderystės stokos sulaukė Aplinkos ministerija, o štai padėkos – Prezidentūra.
Apie dalyvavimą Lietuvos žaliųjų partijos sąraše Seimo rinkimuose informavęs A. Butkevičius priminė, kad visos ES šalys, išskyrus Lenkiją, Europos Vadovų Taryboje dar gruodį įsipareigojo pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Jo teigimu, auganti ekonomika automatiškai neišsprendžia kitų vyraujančių problemų, pavyzdžiui – socialinių.
„Viešojoje erdvėje apie tai mažai diskutuojama. Aš manau, kad reikia pradėti anksčiau organizuoti įvairiausias diskusijas, kad vėl nesukeltume tam tikro šoko, kaip būna“, – antradienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius, prisiminęs gyventojų apklausų rezultatus prieš euro įvedimą ir po jo.
Jo teigimu, ES šalims yra iškelti tikslai aplinkos apsaugos srityje, kuriuos būtina įgyvendinti.
„Klimato neutralumo tikslo reikia siekti taip, kad būtų išsaugotas ES konkurencingumas, nes buvo aiškiai pasakyta, kad jau taip lengvai (...) ES finansinės paramos negausite projektų įgyvendinimui, jeigu juose nebus numatyta, koks poveikis bus aplinkosaugai, tiems iššūkiams, kurie yra iškelti Europos Komisijos“, – kalbėjo A. Butkevičius, kartu patikinęs, jog šalys yra raginamos prieiti prie konkrečių veiksmų transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų, plieno, cemento, elektronikos, tekstilės, cheminių medžiagų pramonėje.
Pasak ekspremjero, pastatų renovacijos ir modernizavimo procesai Lietuvoje paskutiniu metu stringa arba įsibėgėja labai silpnai, tuo tarpu ES ambicijos 2030 metams – itin didelės.
„Kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų. Lietuvai yra numatyta, kad per dešimt metų reikės 14 mlrd. eurų: vien iš viešųjų finansų srities – 10 mlrd. eurų, o iš privataus sektoriaus, manoma, kad bus pritraukti 4 mlrd. eurų“, – teigė A. Butkevičius.
Lietuvos žaliųjų partijos lyderis kritikuoja Aplinkos ministeriją ir dėkoja Prezidentūrai
Kolegos mintį spaudos konferencijoje papildė ir Žaliųjų partijos lyderis R. Lapinskas. Jo teigimu, aplinkos apsauga yra ta tema, kurios „negalima svarstyti ketverių metų laikotarpiais“, tad, pabrėžė R. Lapinskas, būtina turėti aiškias vizijas, nukreiptas dešimtmečiams į priekį.
„Lietuvos žaliųjų partija nuolat analizuoja, seka aplinkosauginių klausimų vystymąsi Lietuvoje, tai yra natūralu, nes (...) neįmanoma įgyvendinti europinės politikos, nedarant tinkamų veiksmų čia – šalyje“, – sakė R. Lapinskas.
Žaliųjų lyderio teigimu, „valstiečių“ Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su visuomenės grupėmis, ekspertais, kitomis politinėmis jėgomis, sprendžiant aplinkosauginius klausimus.
„Aš uždaviau aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai viešai apie dešimt klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu ir oro tarša, valstybinių miškų valdymu, saugomų teritorijų apsaugos stiprinimu, dirvožemio ir vandens būklės tarša ir kt. (...) Mes laukėme atsakymo ir juos gavome tik po to, kai papildomai viešai (...) pakartojau savo klausimus“, – teigė R. Lapinskas, pridūręs, kad apie tuos atsakymus taip pat būtų galima diskutuoti atskiroje spaudos konferencijoje.
Kartu jis padėkojo Prezidentūrai už „aktyvų įsitraukimą į žaliuosius klausimus“.
„Tai yra labai svarbu, kai nematau tinkamos lyderystės Aplinkos ministerijoje šiais klausimais“, – pabrėžė R. Lapinskas.
Įvardijo sritis, kurias būtina gerinti
R. Lapinskas spaudos konferencijoje taip pat įvardijo pagrindines sritis Lietuvoje, kuriose pokyčiai būtini. Pasak jo, būtina atkreipti dėmesį į valstybinius miškus ir saugomas teritorijas: suteikti erdvės miško mokslininkams, grąžinti pasitikėjimą miškininko profesija, gerinti miškų būklę, plėsti miškų teritorijas bei įtvirtinti kitas teritorijų apsaugos priemones. Taip pat, kalbėjo Žaliųjų partijos pirmininkas, reikia spręsti bendruosius aplinkosaugos sistemos klausimus: baigti struktūrinę reformą, numatyti tikslus, bendradarbiauti su išorinėmis struktūromis – savivaldybėmis, kitomis institucijomis.
R. Lapinskas taip pat kalbėjo apie atliekų tvarkymo sistemą, kuri, atkreipė dėmesį jis, yra „neteisingai sustyguota nuo pat pradžių, stovi ant kreivų pamatų, kojų, todėl neveikia gerai.“
„Tas kreivas pagrindas – tai, kad su finansinėmis paskatomis ir atitinkamu mokymu, švietimu nėra įtvirtintas privalomas pirminis rūšiavimas atliekų susidarymo vietose“, – pabrėžė R. Lapinskas.
„Vieną kartą reikia padaryti tvarką“, – konstatavo R. Lapinskas, kalbėdamas apie atliekų tvarkymo sistemos bei atliekų apskaitos problemas.