Buvę Burgio mokiniai dalijasi jautriais prisiminimais: jis išsiskyrė iš visų kitų

Šiandien sužinojome liūdną žinią – mirė matematikas, vienas Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjų, ilgametis jos vadovas Bronislovas Burgis. Ištisas kartas įkvėpęs pedagogas šį pasaulį paliko būdamas 71-erių. Žinomo švietimo veikėjo bendražygiai ir buvę mokiniai anapilin iškeliavusiam mokytojui negailėjo gražių žodžių.

Užuojautą savo socialiniame tinkle išreiškė ir KTU gimnazija. Kūrybiniu talentu apdovanotas matematikas visuomet rėmė švietimą, akcentavo jo svarbą jaunam žmogui. Iš Plungės rajono kilęs B. Burgis buvo įkūręs labdaros ir paramos fondą, yra išleidęs ne vieną knygą. Savo įkurtą KTU gimnaziją vadino mėgstamiausiu savo kūriniu.

Nepasidavė bangai

„Kai kas nors paklausia, ar atsimenu savo mokytojus, tai atmintyje iškart iškyla B. Burgio asmenybė. Būdamas gimnazijos direktoriumi jis vaidino ir svarbų mokytojo vaidmenį. Netiesiogiai mokydamas disciplinos, bet per vertybių, pasaulėžiūros diegimą, atsakomybės formavimą“, – į gimnazistinius laikus mintimis nusikėlė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis B. Burgį atsimena kaip griežtą, bet teisingą vadovą, kuris priimdamas sprendimus vadovaudavosi logika, faktais ir argumentais, o ne emocijomis. N. Mačiuliui besimokant gimnazijoje yra buvę tokių situacijų, kai su mokytojais nesutardavo dėl įvertinimo ar kitų aplinkybių, tačiau direktorius priimdamas arbitro vaidmenį, niekada neturėdavo išankstinių nuostatų, kad mokytojas yra teisus, o mokinys – išsidirbinėja. „Bandydavo išsiaiškinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Objektyvumas, teisingumas, principingumas – šios B. Burgio savybės visus imponavo labiausiai“, – gražiai atsiliepė apie gimnazijos direktorių N. Mačiulis.

Dar viena savybių, kurią, N. Mačiulio manymu, visi atsiminė ir atsimins – B. Burgis nebuvo nei veidmainis, nei komformistas: „Jam tai buvo nepriimtina. Drąsiai išsakydavo nepopuliarią nuomonę – ir gimnazijos vadovavimo laiku, ir pastaraisiais metais feisbuke.“

Tai, anot N. Mačiulio, svarbu, kai kalbama apie jaunų asmenybių ugdymą – nepasiduoti bangai, neveidmainiauti. Pasakyti tai, kas nepopuliaru, ką reikia išgirsti.

„Neabejoju, kad visi buvę KTU gimnazistai šiandien labai liūdi. Asmeniškai aš – tarsi būčiau praradęs artimą šeimos narį... Tikiuosi, kad mano studentai irgi kada nors taip galvos apie mane, kaip daugelis galvoja apie B. Burgį“, – jautriai kalbėjo N. Mačiulis.

Aukščiau tik dangus

Kitas buvęs KTU gimnazijos gimnazistas, dabar finansų patarėjų įmonės „Genus Family office“ patarėjas Marijus Kalesinskas atsiliepdamas apie savo mokytoją sakė, jog B. Burgis visą švietimo sistemą bandė nukreipti pažangos keliu. „Mokytojas išsiskyrė iš visų kitų, stengėsi lavinti bendrą gimnazistų išprusimą, erudiciją, sužadinti smalsumą: domėjimąsi visais kitais mokslais, ne tik matematika, kuri buvo jo pagrindinė sritis“, – pabrėžė M. Kalesinskas.

Gimnazistai B. Burgį prisimena ne tik kaip puikų matematiką ir matematikos mokytoją – jis buvo ir poetas, literatūros žinovas. M. Kalesinskui iš gimnazijos laikų įsiminė pirmojo gimnazistų alumnų kūrybos almanacho leidimas. KTU gimnazijos direktorius buvo bene vienintelis iš visos administracijos ir mokytojų, prisijungęs prie gimnazistų ir kartu su jais publikavęs savo eiles. „Iš tiesų, B. Burgis buvo visapusiška asmenybė: aštraus proto, iškalbus, puikus oratorius. Tiesa, gan kategoriškas ir išskirtinai reiklus – tiek sau, tiek kitiems“, – apibūdino pedagogą M. Kalesinskas.

Pašnekovo teigimu, B. Burgis jau nuo pat gimnazijos gyvavimo pradžios aiškiai nubrėžė ribas gimnazistams, mokytojams ir visai gimnazijos bendruomenei. Prisakė laikytis aukštų moralės standartų: nemeluoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio.

Jis buvęs kategoriškas – pabrėždavo sąžiningumo, darbštumo, didelių pastangų svarbą. Įvertindavo gimnazistų ir mokytojų pasiekimus – džiaugdavosi ir plačiai paskelbdavo. „Nors buvo griežtas, nevengdavo betarpiško kontakto su gimnazistais, galėdavai laisvai užkalbinti koridoriuje ar kabinete. Ir pats aplankydavo gimnazistus, pasiklausdavo kuo gyvena, duodavo patarimą ar įspėjimą“, – pasakojo M. Kalesinskas.

Pašnekovui atmintyje iki šiol išliko buvusio mokytojo raginimas siekti pačių aukščiausių standartų: „Tai jo posakis – aukščiau tik dangus. Visi privalome siekti būti žvaigždėmis, nebūtinai tai lengva, nebūtinai pavyks, bet turime iš savęs išspausti maksimumą. Visa, ką galime geriausio, kad vėliau galėtume tuo didžiuotis. Tą dažnai primindavo.“

M. Kalesinskas sekė buvusio savo mokytojo veiklą iki dabar – nors buvo silpnos sveikatos, kamuojamas ligų vis tiek išliko aktyvus. „Nuolat rengė įvairiausias naujas užduotis moksleiviams, patarimus pedagogams, užduočių sąvadus, vadovėlius. Dar praėjusią savaitę abiturientams surengė įvairių sričių „Blitz“ turnyrą: matematikos, istorijos, literatūros... Aktyvus iki paskutinių savo gyvenimo dienų“, – konstatavo jis ir pridūrė, jog garsaus pedagogo palikimas yra didžiulis – tiek moksleiviams, tiek visai mokslo bendruomenei. Visos jo idėjos, įdiegtos vertybės gyvos jo mokiniuose, paliks pėdsaką dar ilgam.

Lyderis, uždegantis kitus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo prodekanas, doc. dr. Kęstutis Duoba sakė, jog velionis buvo išskirtinė asmenybė. B. Burgį jam teko pažinti kaip KTU gimnazijos mokiniui, vėliau kaip mokytojui. Baigęs studijas sugrįžo į savo buvusią gimnaziją mokytojauti, dėstė ekonomiką, šiuo metu yra KTU gimnazijos valdybos pirmininkas.

K. Duoba buvusį kolegą prisiminė šiltai, sakė, jog susitikimas su šiuo žmogumi stipriai paveikė jo gyvenimą. B. Burgį apibūdino kaip lyderį, uždegantį kitus.

Stebino ir šiltas bendravimas – ne pas kiekvieną direktorių gali užsukti pasikalbėti. Ši patirtis, anot K. Duobos, stipriai prisidėjo prie asmenybės vystymosi. Kai supranti, kad tavo nuomonę vertina daug pasiekusi, ryški asmenybė, tai stipriai paskatina. „Eilinį mokinį priimdavo, diskutuodavo, išklausydavo nuomonę, jos neatmesdavo – ne kiekvienas direktorius sau leidžia, kaip lygus su lygiu kalbėtis. Tai kėlė pagarbą“, – pasakojo pašnekovas. Apskritai, gimnazijoje nebuvo griežtos takoskyros: va, čia vadovas, čia darbuotojas, čia moksleivis.

Dar gimnazistą B. Burgis mokė informatikos. Buvo 1993-1994 metai – informatikos pamokos vienos pirmųjų šalyje. „Mokytojas domėjosi naujovėmis pats, mokėjo ir kitus sudominti“, – prisiminė K. Duoba.

Pedagoginiai patarimai, kuriuos gavo dirbdamas mokytoju KTU gimnazijoje, K. Duobai pravertė ir vėliau gyvenime, dėstytojaujant.

Savo veikloje stengiasi vadovautis iš buvusio mokytojo, vėliau vadovo išmokta tiesa: reikia siekti padaryti daugiau, o ne žiūrėti, ką gali sutaupyti – net jei sunkmetis. „Direktorius visą laiką ieškojo naujų veiklų, naujų pajamų šaltinių, atradimų, o ne kaip „susitraukti“, mažinti veiklą. Jo tikslas buvo ne kaštų mažinimas, bet pajamų didinimas, tai stirpiai prisidėjo prie gimnazijos vystymosi“, – apie nestandartinį požiūrį kalbėjo K. Duoba.

Su mokytoju, vėliau direktoriumi, profesiniai keliai, mokslinių interesų sritys išsiskyrė, tačiau K. Duobos lentynoje – vis dar guli B. Burgio knyga. Dabar jau – atversta.