Istorija prasidėjo per vieną pokylį Šiauliuose 2007 m. Tuomet alytiškis pasiūlė pelningai investuoti, piešė prekybos centro Kaune statybos planus.
Juo patikėjęs A. Armalas pervedė 4 mln. Lt, tačiau greitai liko be nieko. V.Kuzabavičius pareiškė, kad investicijos Brazilijoje, Egipte, Indijoje, Kinijoje nuplaukė kartu su įdėtais pinigais.
Kauno apygardos teismas bylos nagrinėjimą nukėlė rudeniui – neatvyko teisiamojo advokatas.
Šiame teisme nagrinėjama dar viena V. Kuzabavičiui iškelta baudžiamoji byla. Antrojoje buvęs meras teisiamas kartu su jo statybos paslaugų įmonės RVK direktoriumi Arūnu Umbrasu. Vyrai kaltinami sukčiavimu, turto iššvaistymu ir pasisavinimu.
DELFI primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kauno statybų bendrovės vienintelis akcininkas 47-erių metų Valdas Kuzabavičius ir jo vienmetis, buvęs generalinis direktorius A. U., įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, bendrovei priklausančio turto pasisavinimu ir jo iššvaistymu. Tyrimo metu paskaičiuota, kad įtariamųjų padaryta žala tiek statybų bendrovei, tiek valstybei siekia beveik 1 milijoną litų.
V. Kuzabavičius 1994-1995 m. yra buvęs Alytaus miesto meru, taip pat Druskininkų tarybos nariu.
Nustatyta, kad įtariamieji, vadovavę bendrovei, nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. birželio mėn. bendrovės darbuotojams dalį atlyginimo mokėjo neoficialiai. Beveik 120 tūkstančių litų statybininkams buvo išmokėta „vokeliuose” Kaune registruotos bendrovės lėšomis. Siekiant pridengti neoficialaus atlyginimo išmokėjimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo įrašyti duomenys, kad 2006 metų lapkritį už šias lėšas tariamai įgyti 2 paveikslai.
Tyrimo metu meno ekspertai nustatė, kad tikroji vieno iš garsaus Kauno dailininko paveikslų vertė yra ne 90 tūkstančių litų, o vos 10 tūkstančių, kitas paveikslas tevertas 300 litų. Be to, FNTT tyrėjai išaiškino, kad iš tiesų paveikslus statybų bendrovė įsigijo prieš kelis metus ir visą šį laikotarpį jie buvo eksponuojami bendrovės patalpose.
Siekdamas nuslėpti dar 82 tūkstančių litų pasisavinimą, pagrindinis bendrovės akcininkas ir tuometis generalinis direktorius V. Kuzabavičius su įmonės finansų direktore sudarė fiktyvią rinkos kainų tyrimo pirkimo–pardavimo sutartį. Išaiškinta, kad bendrovės darbuotoja jokio rinkos kainų tyrimo neatliko, o vadovaudamasi suklastota sutartimi pateikė savo rašytą magistro darbą. FNTT tyrėjai atskleidė, kad jokių darbų neatlikusi bendrovės darbuotoja avansu gautus pinigus atidavė bendrovės savininkams, teigiama FNTT pranešime spaudai.
Tyrimas parodė, kad pačią didžiausią sumą bendrovės lėšų įtariamieji iššvaistė, kai vienintelis akcininkas V. Kuzabavičius įgaliojo tuometį statybų įmonės generalinį direktorių A. U. nupirkti visas kitos bendrovės, kuri buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, akcijas už 800 tūkstančių litų. Tyrimo metu išaiškinta, kad 50 procentų šios bankrutuojančios bendrovės akcijų tuomet valdė pats V. Kuzabavičius, o jos rinkos vertė tesiekė 39 tūkstančius litų. Surinkta pakankamai duomenų, kad 20 kartų brangiau už įsigytą bendrovę sumokėję verslininkai V. Kuzabavičius ir A. U. 800 tūkstančių litų iššvaistė.
Už įvykdytas sunkias finansines nusikalstamas veikas įtariamiesiems gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui