Tai buvo išskirtinis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas: „Teisėjų kolegija pastebi, kad retas atvejis, jog byloje nukentėjusysis, kuris buvo sužalotas kaltininko, prašytų skirti kaltininkui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o dar retesni atvejai yra, kai nukentėjusysis teikia ir apeliacinį skundą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju pripažintinos išskirtinėmis.“
Tokią išvadą teisėjos Reginos Pocienės vadovaujama kolegija padarė išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Darjušas Kaziukevičius (Darjuš Kaziukevič) buvo nuteistas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam skirtą švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Ši bausmė, anot aukštesnio teismo, prieštarautų teisingumo principui, todėl nuteistasis paliktas laisvėje, o tokio sprendimo priėmimui bene didžiausios įtakos turėjo nukentėjusiojo prašymas neįkalinti jo skriaudiko.
„Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą ir prašo paskirti jo skriaudikui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; jo nuomone, nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, todėl buvimas įkalinimo įstaigoje su linkusiais nusikalsti asmenimis, padarys nepataisomą žalą nesubrendusiai D. Kaziukevičiaus asmenybei ir nukentėjusiajam, nes bus apsunkintas jam padarytos žalos atlyginimas, – nuosprendyje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas. – Teisėjų kolegija nukentėjusįjį apklausė apeliacinės instancijos teisme ir įsitikino jo pozicijos, kad D. Kaziukevičiui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nebus įgyvendintas teisingumo principas, tvirtumu.“
Be to, kaip pažymėjo teisėjos R. Pocienės vadovaujama kolegija, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam „gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauno amžiaus D. Kaziukevičių gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.“
Pasak teismo, nuteistasis nukentėjusiajam sumokėjo 5 tūkstančius eurų neturtinei žalai, dar 10 tūkst. Eur yra pažadėjęs sumokėti per 4 metus. Be to, nėra duomenų, kad po nusikaltimo nuteistasis būtų vėl veikęs priešingai teisei, o nukentėjusiajam bus atliekamos intervencijos ar daromas kitoks poveikis jo kūnui, siekiant pašalinti neigiamus nusikaltimo padarinius.
„Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas konkrečiu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui, – tai, kad siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, kurios pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą, pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje“, – nuosprendyje, kuris įsiteisėjo nuo pat paskelbimo, nurodė teismas.
Anot teisėjų, bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, suteikiant jam galimybę pasitaisyti, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Apeliacinės instancijos teismas nutarė nuteistajam skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę – jos metu D. Kaziukevičius privalės nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat privalės tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei per pirmus 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkūs (lūžo kaukolės pamato užpakalinė dauba), jis apie mėnesį buvo gydomas ligoninėje.
Apie tai, kaip buvo sumuštas ir kodėl patyrė smurtą, nukentėjusysis negalėjo papasakoti – teisinosi, kad dėl patirtos galvos traumos negali prisiminti įvykių. Be to, tuo metu jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio.
Tuo metu D. Kaziukevičius pareigūnams aiškino, kad 2019 m. Kalėdoms grįžo iš Švedijos, kur dirbo, ir su draugais du vakarus iš eilės leido klube „Metelica“. Pirmasis vakaras praėjo be incidentų, o antrasis ilgam įstrigs į atmintį, – vyras pasakojo, kad bendraujant su draugais prie jų ne kartą buvo priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris labai norėjo susipažinti.
„Jis buvo girtas, vis prieidavo prie mūsų, kabinėjosi prie vaikinų, taip pat bandė su manimi susipažinti – priėjo prie manęs taip, kaip prieinama prie merginos, mane apkabino, – sakė D. Kaziukevičius. – Man pasirodė, kad jis yra netradicinės orientacijos, jam pasakiau, kad eitų toliau nuo manęs, nes nenorėjau su juo bendrauti – man tai yra nepriimtina. Vėliau mačiau, kaip šis prieidavo tai prie vieno, tai prie kito mano draugo, kažką jiems sakė, – šie irgi vengė su juo bendrauti. Pamenu, kad tas vaikinas net vienam mano draugui ranka buvo paėmęs už sėdmens, – bičiulis į tai sureagavo agresyviai, jį pastūmė, liepė eiti šalin.“
Anot D. Kaziukevičiaus, klube muštynės nebuvo kilusios, nei jis, nei jo draugai net pirštu nepalietė įnirtingai į draugus besisiūliusio vaikino: „Mes tiesiog vengėme su juo bendrauti.“
Bet šis esą vis tiek siekė savo tikslo – kartą net netyčia ant vieno bičiulio džemperio išpylė savo kokteilį.
„Jam buvo pasakyta prie mūsų neprieidinėti, man buvo labai nemalonu, kai jis mane lietė“, – pabrėžė D. Kaziukevičius.
Viskas tuo ir būtų pasibaigę, bet kai klubo darbuotojai ruošėsi užsidaryti, į lauką išėjęs ir čia draugų laukęs D. Kaziukevičius pamatė, kaip iš „Metelicos“ išėjo ir prie jo priekabiavęs vaikinas, kuris tuo metu skambino į BPC ir skundėsi, kad iš klubo yra pavogta jo striukė (vėliau paaiškėjo, kad niekas jos nepavogė).
„Jis pro mane praėjo maždaug metro atstumu, todėl jo ir paklausiau, ko tu nori iš manęs“, – D. Kaziukevičius prisipažino, kad į nukentėjusįjį kreipėsi vartodamas ne tik keiksmažodžius, bet ir minėdamas šio netradicinę orientaciją.
Vyro teigimu, nukentėjusysis „ėmė kažką aiškinti“, taip pat jį išvadino „gaidžiu, morozu“, todėl esą ir kilęs pykčio proveržis.
Ant žemės gulintį nukentėjusįjį pamatė iš klubo išėjęs čia taip pat laisvalaikį su draugais leidęs Igoris Čerepenikovas, – vietoj to, kad nukentėjusiajam suteiktų pagalbą, šis pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Už tai jam teismas skyrė 2,4 tūkst. Eur baudą.
Į incidento vietą netrukus atvyko policijos pareigūnai, jie D. Kaziukevičių trumpam buvo sulaikę, bet čia pat po keliolikos minučių paleido, nes nukentėjusysis pareiškė, jog niekam neturi pretenzijų. Tačiau kitą dieną, kai jo sveikata pablogėjo, vyras buvo išvežtas į ligoninę, čia praleido apie mėnesį, – medikai jam diagnozavo sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kad sunkiai sužalojo prie jo priekabiavusį vaikiną, D. Kaziukevičius sužinojo tik tada, kai jo tėvų namuose ėmė ieškoti policijos pareigūnai, – vyras tuo metu jau buvo išvykęs į Švediją, kur dirbo ir gyveno.
„Kad manęs ieško policija, man pranešė brolis, jam liepiau duoti mano telefono numerį, kad su manimi susisiektų, bet man taip ir niekas nepaskambino“, – sakė D. Kaziukevičius.
Kai praėjusių metų birželį jis vėl grįžo į Lietuvą, buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste – policija buvo paskelbusi jo paiešką. Už grotų D. Kaziukevičius praleido vienuolika parų, o dėl ikiteisminio tyrimo metu skirtų apribojimų į Švediją taip ir nesugrįžo.
Bylą nagrinėjant teisme D. Kaziukevičius tikino, kad nukentėjusysis savo elgesiu jį išprovokavo nusikalsti, tačiau teisėjų kolegija tokius jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Anot teismo, įvykio naktį tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo du kontaktai: vienas naktinio klubo „Metelica“ viduje, kitas išėjus iš klubo lauke.
„Pirmas kontaktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko naktinio klubo „Metelica“ viduje, kuomet nukentėjusysis buvo priėjęs prie nuteistojo ir jo draugo, ant kurio išpylė gėrimą bei „kabinėjosi“ prie D. Kaziukevičius, buvo jį apkabinęs; kitas kontaktas įvyko išėjus iš klubo, prieš naktiniam klubui užsidarant, kai nuteistasis nukentėjusiajam sudavė keturis smūgius – po vieną į sėdmenis ir nugarą ir du į galvą, tokiais veiksmais padarydamas jam galvos sužalojimą, pasireiškusį kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžiu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, – pabrėžė teismas. – Tačiau byloje nėra pagrindo spręsti, kad pirmojo ir antrojo kontakto metu nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis nuteistąjį ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad D. Kaziukevičiui nusikalto nukentėjusysis. Faktas, kad šis netyčia apliejo nuteistojo draugą gėrimu, o priėjęs prie nuteistojo, norėdamas su juo susipažinti, lietė jo kūną ir jį apkabino, teisėjų kolegijai neleidžia tokio jo elgesio, nemalonaus nuteistajam, pripažinti prieštaraujančiu moralės bei dorovėms normoms.“
„Netgi darant prielaidą, kad D. Kaziukevičius buvo įvertintas homoseksualiu ir tai buvo visiškai nepriimtina nuteistajam, tačiau manyti, kad toks įvertinimas iš esmės pažeidė jo garbę ir orumą, t. y. itin įžeidė jį, teisėjų kolegija neturi pagrindo, – pažymima nuosprendyje. – Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis įvykio vakarą buvo neblaivus, jis siekė susipažinti ne tik su nuteistuoju: prieidavo prie kiekvieno naktinio klubo „Metelica“ lankytojo ir įkyriai visus kalbindavo, bet nebuvo agresyvus ir jokių smurtinių ar kitokių pavojingų neteisėtų veiksmų, netgi iš dalies lėmusių, kad D. Kaziukevičius nusikalto nukentėjusiajam, neatliko, nei prieš nuteistąjį, nei prieš kitus naktinio klubo lankytojus. Nukentėjusysis, išėjęs iš naktinio klubo, lauke konflikto su nuteistuoju taip pat neiniciavo ir jokio smurto: nei fizinio, nei psichinio prieš D. Kaziukevičių nenaudojo.“
Pasak teisėjų, tuo tarpu, praėjus kuriam laikui po to, kai nukentėjusysis naktinio klubo viduje siekė susipažinti su D. Kaziukevičiumi, pastarasis, lauke sutikęs nukentėjusįjį, kuris tuo metu kalbėjo telefonu su BPC ir kuris šalinosi nuteistojo, be jokios rimtos priežasties, spyrė į sėdmenis, o nukentėjusiajam su telefonu prie ausies atsisukus į nuteistąjį, ranka smogė į galvos sritį.
„Nuo šio smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, D. Kaziukevičius jam dar kartą spyrė į nugarą, o pastarajam atsisėdus, dešine koja spyrė į galvą, – po šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir prarado sąmonę“, – pasak teisėjų, akivaizdu, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo jokia atsakomoji reakcija į kokius nors pastarojo neteisėtus veiksmus.
„Nuteistasis prieš nukentėjusįjį smurtavo be jokios rimtos priežasties, t. y. tiesiog vedamas chuliganiškų paskatų“, – teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus pastarojo veiksmus.