Tačiau kitoje byloje, kuri buvo atskirta iš šnipinėjimo tyrimo, V. Ivanovui pateikti kaltinimai dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Leidimą gyventi Lietuvoje turinčiam Rusijos piliečiui iškeltą baudžiamąją bylą ketvirtadienį atvertė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė.
Generalinės prokuratūros vadovybės sprendimu šioje byloje valstybinį kaltinimą palaiko sostinės prokuratūros prokuroras Marius Zubkauskas. Jo teigimu, praėjusių metų gruodžio 18 d., atliekant kratą V. Ivanovo namuose, policijos pareigūnai drabužių spintoje surado paslėptą šaunamąjį C kategorijos ginklą – revolverį.
Vėliau ekspertai nustatė, kad šaunamasis ginklas nėra tvarkingas, tačiau vis tiek yra tinkamas šaudyti. Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs „Jedinstvo“ lyderis sako, kad pas jį rastas šaunamasis ginklas tėra „metalo laužas“.
„Aš taip jį ir vadinsiu – tai ne ginklas, gal jis kažkada ir buvo revolveriu, bet ne dabar“, – teismui aiškino V. Ivanovas.
Kaltinamasis pažymėjo, kad nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, tačiau parodymų kol kas nutarė neduoti – lauks, kol apie revolverio radimą papasakos kratą atlikę policijos pareigūnai ir ginklą apžiūrėjęs ir jį šaunamuoju įvardijęs specialistas.
„Jeigu mes kalbame apie metalo laužą, apie jį ir kalbėkime, aš su tuo ginklu po gatves nevaikščiojau, – tikino V. Ivanovas. – Nepripažįstu kaltės, kaip galiu sutikti, jeigu surašyti neteisingi duomenys. Man reikia paklausyti, kokiu pagrindu šie dalykai buvo surašyti. Aš istorikas – visų pirma turiu ištirti dokumentą, o po to pateikti savo vertinimą.“
Baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja taip pat nutarė apklausti V. Ivanovo gyvenimo draugę, kuri taip pat dalyvavo policijos pareigūnams atliekant kratą.
Nors parodymus buvęs „Jedinstvo“ lyderis žadėjo duoti tik po liudytojų apklausos, tačiau kalbėdamas su DELFI jis prisipažino, kad gruodžio 18 d. rytą jis ne iš karto į namus įsileido policijos pareigūnus – duris atrakino tik po trijų valandų, kai šie ruošėsi jas išpjauti.
„Tą ginklą man davė draugas, net jį pamiršau, tai buvo gal 2005-2006 m. – sėdėjome jo sodyboje prie Žaliųjų ežerų, kalbėjomės apie gyvenimą, – pasakojo V. Ivanovas. – Sakiau, kartais visokie durniai kabinasi, o jis man pasiūlė ginklą – sakė, atbaidysi juos. Gerai, paėmiau, o kitą dieną buvau miškelyje, nutariau pabandyti, kaip jis veikia – padariau porą paspaudimų, bet neveikė, todėl parsinešiau namo ir padėjau spintoje kampe. Ir paprasčiausiai užmiršau. Ir po daug metų atėjo ponai pas mane, darė kratą, visur lindo ir rado spintos dugne, kur rūbai gulėjo šis daiktas. Ir po kiek metų jį pamačiau – ir viskas, kodėl neregistravote, bet aš net negalvojau apie tai, nes jis neveikia, į metalo laužą jo gi neneši. O paskui prasidėjo ši byla, kurią aš laikau absoliučiai absurdiška, neturinti jokio pagrindo, kai man davė kaltinamąjį aktą, prokurorui pasakiau: čia gi nėra nusikaltimo sudėties. O jis tik nusijuokė, aš supratau, kad čia – politinis procesas.“
V. Ivanovas pripažino, kad kratą namuose policijos pareigūnai darė ieškodami kokių nors įkalčių šnipinėjimo byloje.
„Pareigūnai man parodė nutarimą daryti kratą dėl šnipinėjimo, paskui supratau, kad čia dėl A. Paleckio, aš tada net nežinojau, kad jis sėdi, – kalbėjo V. Ivanovas. – Žinote, mes tik memoriale kapinėse Antakalnyje buvome susitikę, bet tik tris keturis kartus – kai buvo byla, jog savi šaudė į savus, mane su juo Jurijus Subotinas supažindino. Neturėjau jokio kontakto su A. Paleckiu, buvau nustebęs, kai tardymo metu man pasakė, kad jis sėdi. Man atrodo, kad čia yra politinių oponentų suvaržymas fiziniu būdu – per kalėjimą, juk jis galėjo tapti savivaldybės tarybos nariu arba kandidatuoti į parlamentą, bet jis buvo sunaikintas kaip opozicijos veikėjas.“
V. Ivanovas prisipažino, kad jam yra panaikinti įtarimai šnipinėjimo byloje: „Anksčiau mane piešė kaip įtariamąjį, o dabar esu liudytojas, aš prokurorei ir pasakiau – kaip galiu būti liudininku šnipinėjimo byloje, ką jis prie manęs murzianką ten pardavinėjo, ar šifrus rašė? Aš tada esu bendrininkas, tas pats šnipas. Ką aš galiu liudyti – kaip šnipinėjo? Manau, kad tai politinė byla, jis rimtas žmogus, nešnekėjo nesąmonių, jis paprasčiausiai ieškojo tiesos, o už tai reikia mokėti – tikras politikas turi pasėdėti porą metų.“
Ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo Rusijai buvo pradėtas praėjusių metų rugsėjį, Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad įtarimai šiame tyrime yra pareikšti ne tik A. Paleckiui, bet ir kitiems asmenims. Kiek jų yra, prokurorai neskelbia, nes nenori pakenkti tyrimui.
„Visuomenė apie šį ikiteisminį tyrimą buvo informuota kai tik tai tapo galima nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui, – yra nurodžiusi prokuratūra. – Nepaisant to, kad, vadovaujantis visuomenės teise žinoti, apie patį ikiteisminį tyrimą buvo pranešta, daugelis šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir galimi skelbti, šiuo atveju iki šiol yra neviešintini. Dėl šio tyrimo ypatumų griežto konfidencialumo reikalavimai apima ir su tyrimu susijusias įvairias datas, įtariamųjų, liudytojų skaičių ir t. t.“.