Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Antradienį Seimo priimtuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.
Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį LRT radijui sakė, kad situacija verčia priimti nelengvus sprendimus, tačiau jiems bus taikoma nuolatinė parlamentinė kontrolė.
Anksčiau „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad priimant sprendimus buvo atsižvelgta į įvairių žmogaus teisių organizacijų išsakytas pastabas.
„Tikrai mačiau žmogaus teisių įvairių institucijų, organizacijų susirūpinimą dėl sprendimų, ir apskritai dėl situacijos. Tą susirūpinimą girdime. Seime buvo koreguojamos kai kurios įstatymoj nuostatos ir manau, kad parlamentas taip pat stebės, kad pamatinės žmogaus teisės būtų užtikrintos“, – sakė ji.
Žalimas: būtų sunku surasti akivaizdesnį prieštaravimą Konstitucijai
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad kai kurių Seimo priimtų nuostatų turinys yra akivaizdžiai antikonstitucinis.
„Aš čia išskirčiau bent kelias vietas. Visų pirma sulaikymas iki 6 mėnesių be jokių individualių teismo sprendimų, tiesiog šiaip, pabrėžčiau, neskelbiant nepaprastosios padėties. Antras dalykas yra teisės į apeliaciją atėmimas. Akivaizdesnį prieštaravimą Konstitucijai surasti turbūt būtų labai sunku. KT gal kokius 5 kartus yra labai aiškiai pasakęs, kad turi būti bent dvi teisminės instancijos“, – kalbėjo D. Žalimas.
„Aš tokio akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo tikrai niekada nesu matęs ir nemanau, kad tai yra tos priemonės, kurios kažką išspręs. Mes turbūt turėsime ir ne vieną bylą ne tik šalyje, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) būtent dėl tokių pažeidimų, tai nežinau, kam tai reikia daryti“, – pridūrė jis.
D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad dauguma nepriklausomų teisininkų buvo įspėję, jog ne viena nuostata prieštarauja Konstitucijai, riboja prieglobsčio prašytojų teises į elementarią pagalbą.
„Praktiškai, ką mes dabar darome, tai rūšiuojame žmones, duodame suprasti, kad šie žmonės yra antrarūšiai. Jau nekalbu apie tai, kad į žmogų žiūrimą apskritai kaip į daiktą, į ginklą. Suprantu, kad dalis jų suvilioti, suklaidinti, bet vis dėlto iš nieko negalima atimti teisės, kad su juo būtų elgiamasi kaip su žmogumi, taikant visas konsitucines garantijas“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, griežtų priemonių reikia dėl to, kad būtų pasiektas tikslas užblokuoti nelegalios migracijos kelią.
„Jeigu nebūtų sulaikymo galimybės, tai ką mes sakome? Išeikite iš centrų ir važiuokite į Vakarų Europą? Reiškia, atidarome tranzitinį migrantų kelią. Ką mes galime pasakyti savo partneriams?“ – klasė L. Kasčiūnas.
„Pagal dabartinę situaciją galima nuolat apeliuoti ir manipuliuoti šita prieglobsčio teise. Nuolat skųsti, tempti procesus, kai jau akivaizdus faktas, kad tu nesi politinis pabėgėlis“, – aiškino jis.
Pastabas teikė ir nevyriausybinės organizacijos
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė laidoje pasakojo, jog nelegaliai Lietuvos sieną kirtusiems migrantams Lietuvoje padeda ir nevyriausybinės organizacijos. Jos taip pat teikė pastabas ir siūlymus valdžios institucijoms dėl tolesnių veiksmų.
„Norėjome atkreipti dėmesį, kad po tomis visomis sąvokomis yra žmonės ir jų istorijos. Mano kolegos vyko į pasieniečių mokyklą, kur karantinuojamos šeimos, ir galiu išvardinti, su kokiais sveikatos sutrikimais yra atvykę vaikai. Turime 3 metų berniuką, turintį širdies ydą, maitinamą per gastrostomą, 9 metų berniuką, turintį progresuojančią raumenų distrofiją, 12 metų mergaitę, turinčią kaulų distrofiją, 15 metų mergaitę, turinčią diabetą“, – vardijo Raudonojo Kryžiaus atstovė.
„Tie pažeidžiami žmonės tikrai neturėtų atsidurti tokiose situacijose, kai de facto sulaikomi nesuteikiant jiems pakankamos pagalbos, nes ir dabar pagalba nebuvo suteikiama be nevyriausybinių organizacijų, kol dar įstatymų pakeitimai nebuvo priimti“, – sakė ji.
E. Samuchovaitė teigia, kad kai kuriose vietose, kur apgyvendinami migrantai, pastebimos ir antisanitarinės sąlygos, nepakanka prausyklų, tualetų, trūksta elementarių higienos priemonių, papildomų maisto produktų, ypač vaikams ir nėščioms moterims.
Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, birželio mėnesio duomenimis, vaikai ir moterys sudaro 63 procentus atvykusių žmonių.
Ušackas: jei krizė tęsis, Lietuvai gali tekti kalbėtis su Minsku
Buvęs diplomatas, ambasadorius Vygaudas Ušackas sako, jog akivaizdu, kad nelegalios migracijos procesas paskatinkas ne tik Minsko, bet ir atskirų nusikalstamų grupuočių, tačiau, kaip teigi V. Ušackas, žmonės migruoja ir dėl bado, karo, tikėdamiesi prieglobsčio, taip pat vedini ekonominių interesų.
Jis sako besitikintis, kad priimant sprendimus ir Seimas, ir prezidentas atsižvelgs į nuogąstavimus, kuriuos išsakė žmogaus teisių organizacijos.
„Tarptautinė teisė, Europos Sąjungos (ES) teisė labai griežtai reguliuoja šiuos klausimus, todėl ir Lietuvai atsakant reikia suprasti, kad priimant vienokius ar kitokius sprendimus žinia siunčiama ne tik Minskui ar toms grupuotėms, kurios organizuoja nelegalius gabenimus, bet taipogi tiems patiems žmonėms, tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė V. Ušackas.
Pasak jo, esant dabartiniams santykiams su Baltarusija Lietuvai išspręsti migracijos krizę gali būti sunku.
Baltarusija yra kertinis veikėjas. Jeigu prisimintume migrantų antplūdį į Graikiją, kuris iki šiol tęsiasi, tai ten svarbiausi politiniai aktoriai buvo Turkija, Irakas ir kitos šalys kaip Afganistanas. [Išspręsti krizę] padėjo tarpinė šalis Turkija. Nenustebčiau, kad jei krizė tęstųsi, Lietuvai gali tekti kalbėtis su Minsku tam, kad [jis] padėtų spręsti šią krizę“, – kalbėjo V. Ušackas.
Vis dėlto L. Kasčiūno nuomone, Lietuvai tokio žingsnio žengti nereikėtų, nes tai padėtų Baltarusijos režimui pasiekti savo tikslų.
„Tu kuri problemas kaimyninei šaliai, lauki, kad ji pakeistų savo užsienio politiką, kad atsisakytų savo principų, taptų nuo tavęs priklausoma, nebūtų savarankiška. Aš nesu tikras, ar tai yra Lietuvos kelias atsisakyti principų, vertybių“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė Seimo NSGK pirmininkas.