Šiemet rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartu su Prancūzijos valstybės taryba bei Švedijos administraciniais teisėjais įgyvendino Dvynių projektą Ukrainos administracinių teismų gebėjimų tobulinimui.
„Būdamas vienu iš Projekto vadovų praplėčiau akiratį, įgijau papildomų žinių, kitokios patirties. Ukraina yra pareiškusi nedviprasmišką norą susieti ateitį su ES. Politinės valios, deja, tam nepakanka. Iš savo patirties žinome, kad nepakanka sukurti deramas politinę, ekonominę sistemas. Reikalinga ir stabili, prognozuojama bei veiksminga teisinė sistema“, - interviu BNS sakė V. Valančius.
Prieš kelias savaites Europos Sąjunga Ukrainoje pradėjo įgyvendinti didelį projektą - „Pagalba Ukrainai reformuojant teisingumo sistemą“. Lietuvos atstovui patikėta vadovauti teismo nepriklausomumo stiprinimo krypčiai.
„Kartu su nacionaliniais ir užsienio ekspertais turime inventorizuoti Ukrainos teisinę bazę, identifikuoti problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus. Nekalbu apie teismų bendruomenės laukiančius pokyčius, kuriuos patyrė ir kitų valstybių reformuojamos teisinės sistemos. Laukia milžiniškas trejų metų darbas“, - BNS teigė V. Valančius.
V. Valančius teisėju pradėjo dirbti netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo - nuo 1990 metų gruodžio pabaigos. Apylinkės teisme nagrinėjau baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas. Nuo 1995 iki 2002 metų Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjo vien civilines bylas. Nuo 2002 metų lapkričio 11 dienos pagrindinį dėmesį skyrė privačių asmenų ginčams su viešąja administracija.
„Sakyčiau gimiau pačiu laiku - teko galimybė sukaupti unikalią įvairiapusę patirtį - gyvenome ir dirbome senosios teisinės sistemos transformacijos į naująją, pavadinčiau ją europietiška, metu. Visi kartu augome, mokėmės, tobulėjome. Atėjo laikas sukaupta patirtimi pasidalinti su tais, kuriems ji šiuo metu daugiau reikalinga. Lietuva, manyčiau nepakankamai išnaudoja savo potencialą, nors turime jo išties nemažai. Geriau nei vakariečiai suprantame rytinių kaimynų mentalitetą, gyvenseną, teisinę galvoseną. Nekalbu apie kalbą. Ne vien kompetencija, bet ir kultūriniai panašumai lemia, kad į mūsų, lietuvių patirtis vertinama, įsiklausoma į patarimus. Man regis, jau ne vien politikai, ekonomistai, bet ir mes, teisininkai, turime (gal net labiau tiktų žodis privalome) dalintis savo patirtimi. Sutinku su Lietuvos diplomatais Ukrainoje, kad lietuvių dalyvavimas ES misijose ir projektuose yra ir Lietuvos prestižo kėlimas“, - BNS sakė V. Valančius.
Jis pažymėjo, kad Europos Sąjungai, tuo pačiu ir Lietuvai labai svarbu, kad civilizuotos gyvensenos taisyklės plistų toliau į rytus.