Pats Ph. Breedlove'as teigia asmeniškai manantis, kad pabandyti kalbėtis su Rusija verta.
Pasak buvusio NATO karinių pajėgų vado, JAV indėlis į Rusijos atgrasymą rytiniame Aljanso krašte labai didelis ir dabar atėjo metas europiečiams parodyti, ką geba.
Ph. Breedlove'as ketvirtadienį ir penktadienį dalyvavo tradiciniame „Sniego susitikime" prie Trakų, kur diskutavo apie besikeičiančią geopolitinę aplinką.
- JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, Europą pasiekia itin sumišusios žinios: vieną dieną D. Trumpas neigia Rusijos įsikišimą į rinkimų procesą, kitą – tai pripažįsta, trečią dieną sako, kad su Rusija neturi nieko bendra, ketvirtą – sužinome, kad Rusijos institucijos gali turėti kompromituojančios informacijos apie D. Trumpą. Kaip tokiame kontekste, jūsų nuomone, klostysis JAV ir Rusijos santykiai? Ar bus medaus mėnuo?
- Pirmiausia, aš manau, kad mes visi turėtume nurimti. Visose prezidentų rinkimų kampanijose kandidatai pareiškia daug dalykų, paskui elgiasi kiek kitaip, kai jiems tenka priimti sudėtingus sprendimus. Todėl aš niekad per daug neįsikarščiuoju girdėdamas visokias kalbas rinkimų metu. Nors aš buvau čia, labai sekiau klausymus dėl valstybės ir gynybos sekretorių skyrimo. Kai kuriuos kandidatus į sekretorius aš pažįstu labai puikiai, su jais tarnavau.
Ir iš to bei iš kitų žmonių kalbų, susidariau nuomonę, kad tiek valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, tiek gynybos sekretorius James Mattis, jeigu jie bus patvirtinti Senate, turi labai gerą, nuoseklų ir stiprų požiūrį į Rusiją ir į aljanso vaidmenį. Žmonės labai susirūpinę šiais klausimais nuo pat rinkimų, bet pagrindiniai išrinktojo prezidento pasirinkti žmonės, kiek girdėjau, turi gerą ir solidų požiūrį į NATO bei Europą. Todėl aš nesu tiek susirūpinęs. Reikia pažiūrėti, kas vyks. Visi JAV prezidentai, bent jau pastarieji trys ar keturi, mėgino pradėti kalbėtis su Rusija. Tie visi bandymai žlugo. Taigi turim pažiūrėti.
- Labai daug politikų ir analitikų nuolat kalba, kad su Rusija reikia kalbėtis. Tą dažnai galima išgirsti iš Paryžiaus, kartais iš Berlyno. Esą, be Rusijos, nebus tikros kovos su terorizmu, nepavyks stabilizuoti Sirijos, Irako ir panašiai. Jūsų požiūriu, ar su Rusija reikia kalbėtis?
- Taip. Praėjusį vakarą savo kalboje pasakiau: manau, kad dialogas bus. NATO jau paskelbė, kad jie pradeda dialogą su Rusija, NATO jau surengė pirmą NATO-Rusijos tarybos posėdį. Kaip šiandien pasakė generalinio sekretoriaus pavaduotojas, tai buvo nebūtinai nuostabus, bet protingai produktyvus pokalbis. Dialogas su Rusija bus.
- Bet jeigu su Rusija bus dialogas, vadinasi, mums reikia ruoštis. Sakydama mums, labiau turiu mintyse rytines NATO nares. Ko tam reikia, jūsų nuomone?
- Kai kurie dalykai jau prasidėjo: turiu mintyse Siriją. Prasidėjo šiokios tokios kalbos apie tai, kaip išvengti karinių veiksmų susidūrimo rizikos. Taip pat reikia skaidrumo dėl karinių pratybų, kokio jos masto, kiek ilgai truks. Tokios yra pasitikėjimo kūrimo priemonės.
- Jūs tikrai tuo tikite?
- Na, aš nesu tikras, kad tai veiks, bet pabandyti reikia. Jei nepabandysime, tai garantuotai neveiks. Taigi kažkokias pastangas reikia dėti. Mes jau ir taip dalijamės informacija apie mūsų karines pratybas. Jeigu rusai darytų tą patį, tai būtų didelis žingsnis pirmyn. Tikiu, kad pabandyti verta.
- NATO Varšuvos viršūnių susitikime buvo sutarta dėl stipresnių atgrasymo priemonių Rytų Europoje prieš Rusiją. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sutarta dėl NATO bataliono dydžio sausumos pajėgų grupių, Lenkijoje – dėl amerikiečių brigados, Rumunijoje – dėl daugianacionalinės brigados. Ar to užtenka? Ar dar ko nors reikia?
Pavyzdžiui, mums reikia įgyvendinti ir išlaikyti tai, ką nusprendėme. O tada susėsti ir nutarti, kas toliau. Atvirai kalbant, manau, kad JAV indėlis labai didelis, dabar atėjo laikas europiečiams parodyti savo indėlį.
- Ar Europa turi tam politinės valios?
- Tą mes ir turime pamatyti.