Markas Esperis nėra garsiausias, labiausiai pasižymėjęs Pentagono vadovas. Buvęs Irako karo (1991 m.) veteranas, parašiutininkas, pulkininkas leitenantas iš legendinės 101-osios desantininkų divizijos, JAV Gynybos sekretoriaus pareigas jis ėjo 2019-2020 metais, kai Baltuosiuose rūmuose dar šeimininkavo Donaldas Trumpas.
Iš pradžių prezidento nurodymus uoliai rėmęs ir vykdęs M. Esperis galiausiai prarado aikštingojo prezidento pasitikėjimą ir buvo atleistas D. Trumpui prapylus 2020 m. rinkimus – vis garsesnis nepritarimas keistiems viršininko nurodymams, pavyzdžiui, išvesti JAV karius į gatves tapo matomas, o Pentagono vadovą D. Trumpas atleido pranešęs apie tai savo “Twitter” paskyroje.
Nuo to laiko atvirai kritiškai apie D. Trumpą atsiliepiantis M. Esperis Vilniuje prasidėjusioje Baltijos karinėje konferencijoje neslėpė, kad jį neramina galimas buvusio prezidento grįžimas į Baltuosius rūmus, mat jo buvęs vadovas buvo ne tik neprognozuojamas, bet ir skeptiškas Ukrainos paramos, sąjungininkų NATO atžvilgiu, nesyk išsakė dvejonių dėl JAV vaidmens Europoje ir likusiame pasaulyje, tačiau negailėjo liaupsių Kremliui.
Sostinės rotušėje kalbėjęs M. Esperis prisiminė epizodą iš 2002 m., kai jis, tuometinio Užsienio reikalų komiteto pirmininko, senatoriaus Joe Bideno biuro narys, lankėsi Lietuvoje, dar prieš prezidento George‘o W. Busho vizitą bei Baltijos šalių pakvietimą į NATO. Tada irgi netrūko skeptikų, kad galbūt nereikėtų erzinti Rusijos, kad su ja galima kalbėtis.
Iki pat paskutinės minutės, t.y. iki 2022-ųjų vasario 24 d. atviros Rusijos invazijos į Ukrainą Vakarai, įskaitant JAV lyderius bandė kalbėtis su Kremliumi. Pats D. Trumpas vėliau gyrėsi, kad būtų sudaręs sandėrį su V. Putinu ir išsaugojęs taiką.
Tačiau M. Esperis tikino, kad dabar vienintelis kelias į priekį yra tiek paramos Ukrainai, tiek NATO sąjungininkams didinimas. Prieš kalbant apie taiką esą būtina užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų pasiekti pergalę visomis priemonėmis, kurių jie prašo, o tam reikia ir spartesnių Vašingtono veiksmų, ir didesnės sąjungininkų paramos.
Tuo pačiu, M. Esperio manymu, būtina stiprinti NATO rytų sparno gynybinius pajėgumus, nes iš tokių avantiūristų, kaip Vladimiras Putinas galima visko tikėtis. Bet jei ne atviros agresijos prieš NATO, tai ko būtent galima sulaukti?
Dvi dienas trunkančioje tarptautinėje Baltijos karinėje konferencijoje, kurią organizuoja Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, M. Esperis sutiko pasidalinti savo mintimis ir su „Delfi“.
Karas Ukrainoje – regis, niekas nežino, kaip ir kada jis baigsis, bet bent jau tikslai yra aiškūs: Ukraina siekia atsikovoti savo teritoriją, Rusija siekia okupuoti Ukrainą.
O koks, jūsų manymu, yra JAV tikslas, kai pats minėjote Vilniuje G. W. Busho ištartus žodžius apie tai, kad „nebus jokių Jaltų, jokių Miunchenų“, tačiau kai JAV tiekia ginkluotę Ukrainai taip pat elgiasi labai atsargiai ir vengia eskalacijos?
Manau, turėtume sekti to, ko nori prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos žmonės – išties, jokių Jaltų, jokių Miunchenų. Taip, aš sutinku, kad Baltieji rūmai save patys atgrasė ir yra tam tikra prasme pernelyg nedrąsūs, kai kalbame apie tos ginkluotės tiekimą, kurios prašė ukrainiečiai.
Pavyzdžiui, HIMARS, „Patriot“, F-16 atvejais pirmas atsakymas būna “ne”, bet tada praeina savaitės, mėnesiai ir jau turime “galbūt”,o galiausiai ir “taip”. Ir mes nuosekliai vėluojame su ginkluotės tiekimu. Dabar yra 2023-ųjų kovas, o ukrainiečiai tankų prašė kada, praėjusį rudenį?
O mes nerimaujame, kad nespėsime jų perduoti laiku, nors galėjome perduoti tada, kai jiems to reikėjo, nes tankai buvo prieinami.
Tad manau, kad pernelyg nerimavome dėl eskalacijos. Nesakau, kad neturėtume dėl to nerimauti, tačiau buvome pernelyg dėl to susirūpinę. Ir būtent taip rusai mumis naudojosi, vartodami žodžius, branduolinius žvanginimus ir pan.
Manau, kad turėtume remti prezidentą Zelenskį ginkluote ir politine parama. Už tai, beje, aš galiu pagirti prezidentą Bideną, manau, kad jo kelionė į Kyjivą buvo geras žingsnis, jis parodė daug params, bet reikia tęsti ir išlaikyti tą paramą, paspartinti žingsnį, įsipareigoti skirti dalykus ir juos galiausiai perduoti.
Prieš šį atvirą karą JAV dėl karinės paramos buvo atsargios. Bet 2018-siais Ukraina gavo pirmąsias prieštankines sistemas “Javelin”. Ir tuomet Kremlius aiškino, kad tai yra provokacija, eskalacija, pažadėjo atsaką, kurio taip ir nebuvo. Ir kiekvieną kartą, kai tik JAV ir sąjungininkai perduodavo vis daugiau rimtesnės ginkluotės, Rusija aiškino tą patį, kad peržengta raudonoji linija, bet jokio atsako vis tiek nebūdavo, o Ukraina tik prarasdavo laiko.
Tai klausimas: kas yra ta raudona linija, kodėl ji yra ir ar iš viso ji yra? Juk amerikiečiai vis svarsto ar toliau remti Ukrainą ginkluote, perduoti ATACMS raketas, naikintuvus F-16, kuriais ukrainiečiai galėjo pradėti treniruotis jau prieš kelis mėnesius, taip, kaip darė su HIMARS ar kitomis pažangiomis sistemomis, kurios iš pradžių buvo užlaikomos dėl tariamos eskalacijos, bet galiausiai vis tiek perduotos, o eskalacijos atsako taip ir nebūdavo.
Akivaizdu, kad yra tam tikrų ginkluotės sistemų, kurių ukrainiečiams nereikia ir mes esame susirūpinę, kad tam tikros technologijos pateks į blogas rankas, tai dėl šitų priežasčių ir aš nerekomenduočiau perduoti tam tikras sistemas.
Pavyzdžiui, kokias?
Na, mes neperduotume povandeninio laivo. O galvojant apie sausumos pajėgs, kol kas niekas nešauna į galvą, bet, pavyzdžiui, kalbant apie oro pajėgas, aš nematyčiau jokių problem dėl F-16 perdavimo, bet neperduočiau F-35.
Ir neperduočiau pažangių tankų, nes kai kurie senesni “Abrams” modeliai gali padaryti rusams pakankamai žalos mūšio lauke. Tad nemanau, kad Ukrainai reikia pačių pažangiausių technologijų – tiesiog geresnių dabar, nei geriausių vėliau.
Prezidentas Zelenskis sakė, kad jei Ukraina pralaimės ir kris, ateis mūsų, Baltijos šalių eilė. Pirma, ar jūs tuo tikite? Ir antra, ar, jūsų manymu, JAV pajėgų čia, Lietuvoje užtenka atgrasyti Rusiją nuo to scenarijaus, kurį paminėjau Baltijos šalyse, jei visa JAV diplomatija, ginkluotės tiekimai, perspėjimai Rusijai nepadėjo atgrasyti jos nuo invazijos į Ukrainą?
Nebūtinai manau, kad jei Putinas laimės Ukrainoje ir mes jo nenustumsime, jis veršis į Baltijos šalis. Jei atvirai, nemanau, kad jis atvirai užpultų nors vieną NATO sąjungininkę, nes jis net negali įveikti Ukrainos, tai ir nešoks prieš NATO.
Tačiau tai nereiškia, kad jis nebandys hibridinių, pilkosios zonos operacijų Baltijos šalyse, ką jau ir matėme – dezinformacija ir pan. Bet nemanau, kad jis atvirai pultų NATO sąjungininkę, nemanau, kad jis yra toks kvailas.
Tuomet yra toks argumentas: tai kam jums, Baltijos šalys, JAV pajėgos čia, jei Putinas vis tiek nesiverš?
Priežastis, manau, yra ta, kad JAV pajėgos čia reikalingos įtvirtinti atgrasymą ir nuraminti sąjungininkus, užtikrinti juos, kad NATO 5-asis straipsnis yra tikras, realus Vašingtonui, kad atgrasymo prasmė yra svarbi.
Šį klausimą dėl JAV pajėgų gali kelti politikai JAV, pavyzdžiui, kai kurie respublikonai: kodėl gi mes turėtume siųsti ten savo pajėgas, jei Putinas vis tiek nedrįs peržengti linijos?
Taip, bet aš taip pat negaliu prognozuoti ateities. Lietuva… nemanau, kad jūs turi didelę rusakalbių bendruomenę, o štai Estija turi, ar ne?
Tad ar Putinas galėtų pakartoti tą patį Estijoje, ką darė Donbase, sakydamas, kad jis neva gina engiamų rusakalbių teises? Ar jis galėtų surengti kokią pilkosios zonos operaciją? Aš to nežinau, bet nemanau, kad su tokiais žmonėmis kaip jis mes turėtume atmesti tokį variantą.
Vis dėlto mano nuojauta sako, kad NATO pakanka atgrasyti Rusiją, tačiau atgrasymas veikia tik tuomet, kai turi pajėgumų ir valios juos panaudoti.
Na ir žinoma, egzistuoja nerimas, kad jei 2024 m. po prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus grįš Trumpas ar kitas respublikonų kandidatas, kuris kalba apie izoliacionizmą, paramos Ukrainai ar net NATO sumažinimą, gal netgi nutraukimą. Jūs turite asmeninės patirties dirbant toje neprognozuojamoje Trumpo administracijoje. Ką jūs manote apie tai, kas nutiks, jei Trumpas grįš?
Manau, kad D. Trumpas ne kartą pareiškė atitrauksiantis JAV pajėgas iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Europos ir kad jis išties bandytų tai padaryti.
Gal jį pavyktų atkalbėti, jei kitos šalys nuspręstų stiprinti savo pajėgumus, didinti gynybos finansavimą, bet su tokiais žmonėmis reikia, na, jų kalbas priimti už gryną pinigą. Tiesa, iš kitų kandidatų nesitikiu tokių veiksmų, tik iš D. Trumpo, nes jis apie tai nesyk kalbėjo.
Taip, bet anksčiau Trumpą supo tokie žmonės kaip jūs, prieš tai – generolas Mattisas, kurie jį vis sulaikydavo. Ir jei jis grįš, jis žadėjo, kad viskas bus kitaip. Ar tai ir yra jūsų baimė, kad jis nutrūks nuo grandinės?
Manau, kad jei tik jis bus išrinktas, jis pasirinks tokius žmones į savo kabinetą ir vyriausybę, kurie rems tik jo požiūrį, visiškai sutiks su tuo, ką jis daro. Ir tai reiškia, kad jis bus apsuptas žmonėmis, kurie sakys tik “taip” ir padės jam įgyvendinti tokią politiką. Būtent todėl aš jo niekada neremsiu.