Kaip jau skelbėme, DELFI turima Valstybės saugumo departamento (VSD) laiško Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) kopija atskleidžia, kokiais būdais koncernas „MG Baltic“ siekė paveikti valstybės institucijas, politikus bei politinius procesus, įtvirtindamas savo interesus.
„Geriau vėliau negu niekad. Tai jau žingsnis į priekį, manau, kad šios pažymos pagreitintą išviešinimą paskatino prezidentės užpuolimas dėl laiškų, kuriuos paskelbė esantys atsakovais įvairiose politinės korupcijos bylose“, – apie paviešintą VSD laišką teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas V. Valentinavičius.
Jis primena, kad prezidentė žadėjo daugiau medžiagos, kurios suteiks komiteto tyrimas. V. Valentinavičiaus nuomone, šios pažymos paskelbimas aplenkė prezidentės pažadus.
Buvęs premjero A. Kubiliaus patarėjas sako, kad daug pažymoje minimos informacijos buvo galima nujausti.
„Sakysim, Susisiekimo ministerija, kuriai vadovavo Eligijus Masiulis, buvo valstybė valstybėje, premjero ir jo patarėjo M. Majausko bandymai kažkaip prispausti poną Stasį Dailydką, bent jau priversti atstatyti geležinkelio atšaką į Latviją ar apskritai labiau atsiverti, nes tai lietė ir valstybinių įmonių reformą. Visa tai atsimušė kaip į sieną – E. Masiulis, kaip ministras, labai tvirtai ir nepramušamai gynė tuometinius „Lietuvos geležinkelius“. Tos problemos buvo žinomos, jos buvo matyti“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Iš VSD medžiagos matyti, kad „MG Baltic“ per atstovus siekė daryti įtaką ne tik politinėms partijoms, bet ir valstybės įstaigoms. Viena iš jų – „Lietuvos geležinkeliai“ (LG). 2008 m. gruodį MG atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ar įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
Tuo metu valdžioje buvo koalicinė konservatorių, liberalų, libcentristų ir Tautos prisikėlimo partijų Vyriausybė, kuriai vadovavo A. Kubilius, o susisiekimo ministras buvo dabar politinės korupcijos byloje teisiamas E. Masiulis.
V. Valentinavičiaus nuomone, šalies vadovai apie situaciją bendrais bruožais tikrai žinojo ir iš saugumo gaudavo pažymų. Apžvalgininkas atkreipia dėmesį, kad pasikeitė ir pats saugumas – dabar dirba visiškai kitaip nei A. Kubiliaus premjeravimo metu ar saugumui vadovaujant Arvydui Pociui.
„Manyčiau, VSD transformavosi labai teigiama kryptimi ir rimtai užsiėmė tais dalykais. Tai dar vienas atsakymas į klausimą, kodėl dabar šie dalykai ryškėja. Jie nėra lengvi, bet turime skambias didelės politinės korupcijos bylas – Pakso-Vainausko-„Lietuvos ryto“-“Norfos“ bylą, turime pinigų gėrimo dėžutėje bylą. Tai yra ilgo nueito kelio rezultatas, šie dalykai nepadaromi per vieną dieną, atitinkamai pribrendo laikas ir komiteto tyrimui bei išvadoms“, – sakė V. Valentinavičius.
Žvalgyba pradėjo dirbti kitaip?
Politologas Tomas Janeliūnas šioje situacijoje išskiria du aspektus.
„Pirmas aspektas, kurį pastebėjau – VSD yra nurodęs, kad visą užfiksuotą medžiagą periodiškai teikdavo ir STT. Nes, matyt, pagrindiniai įtarimai, dėl ko jau būtų galima kelti konkrečias bylas, susiję su korupcija. Manau, atitinkamai STT tą bylą pildė, taip pat medžiagą rinko savais būdais ir atitinkamai tuomet, kai jau turi įrodymų, o, kaip žinote, pagrindiniai įrodymai atsirado, matyt, pernai, tada jau pradėjo konkretų ikiteisminį tyrimą dėl labai konkrečių kaltinimų – kalbu apie E. Masiulio dėžutę“, – teigė T. Janeliūnas.
Jo aiškinimu, reikia daug laiko, kada teisėsauga gali pasakyti apie tyrimo perspektyvumą, jo pagrindimą konkrečiais įrodymais, kurie pripažįstami teisme. Politologo vertinimu, tai rodo atsakingą kruopštų darbą, mat iki šiol įvairūs įtarimai dažnai baigdavosi neužbaigtomis bylomis arba niekuo nepasibaigdavusiais teisniais procesais.
„Antras aspektas susijęs su pačių politikų įsitraukimu į tokias veiklas ir pačių politikų noru tas veiklas atpažinti, išsiaiškinti ir pakeisti. Kadangi daugelį į „MG Baltic“ tinklus įsitraukusių politikų iki pat praėjusių metų vienaip ar kitaip buvo valdžioje, kontroliavo Seimo komitetus, Vyriausybę ir panašiai, matyt, irgi buvo racionalus įvertinimas, kad politikai, gavę tokias medžiagas, galbūt pasistengs jas užglaistyti, nuslopinti ir atitinkamai nebus prasmės iš to daryti kažkokių tyrimų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius.
Politologas atkreipia dėmesį, kad mūsų žvalgybos sistema pastaraisiais metais gana pasikeitė. Taigi jis nesiryžta spėlioti, ar minėtą VSD medžiagą matė valstybės vadovai. Jo aiškinimu, anksčiau informacija politikams buvo teikiama chaotiškai, tendencingai, tačiau po 2012 m. žvalgybos sistema iš esmės pertvarkyta, ataskaitos ruošiamos pagal formuojamu prioritetus ir tik užbaigi tyrimai pateikiami politikams.
„Čia gali būti klaidingas įsitikinimas, kad viskas, ką daro žvalgybos institucijos, automatiškai duodama vadovams netgi neužbaigus tyrimų“, – sakė jis.
Tačiau kaip vertinti tai, kad, saugumo vertinimu, Liberalų sąjūdis buvo „MG Baltic“ kūrinys?
T. Janeliūno aiškinimu, tokios formuluotės sukrečia, bet aišku viena – iki šiol turėjome nuotrupas, gandais pagrįstus žinojimus, o dabar matome nuoseklų tekstą, kuriame sudėti faktai. Pasak politologo, panašu, kad dabar sužinosime žymiai platesnį vaizdą negu tarpusavyje šnibždėdavosi politikai.