Seime bręstant parlamentiniam tyrimui dėl galimai neteisėtų Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų, šių metų pavasarį Generalinė prokuratūra konstatavo, jog prieš keturis metus institucijos tinkamai neištyrė pranešėjo, besikreipusio į tuometį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką, pranešimo.
Kaip skelbta anksčiau, STT sulaukė pranešėjo informacijos 2019 m. pradžioje – tuo metu STT vadovavo būtent Ž. Bartkus. Jis komisijos nariams nurodė, kad apie T. Gailiaus liudijimą sužinojo iš V. Bako – iš anksto suderinto susitikimo metu. Buvęs STT vadovas taip pat nurodė, kad tą pačią dieną susitiko ir su pačiu pranešėju. Netrukus po to dėl pranešėjo informacijos kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, o ši pavedė STT atlikti tyrimą.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba, bent jau kol aš ėjau pareigas, niekada negavo Generalinės prokuratūros jokios informacijos apie tai, kad kažkas, atliekant patikrinimą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pusės, būtų padaryta nekokybiškai, nepilnai ir būtų nustatyti kokie nors patikrinimo pažeidimai“, – trečiadienį laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdyje parlamentarams sakė Ž. Bartkus.
„Mums niekada nebuvo išsakyta jokių priekaištų, kad mes kažką padarėme negerai. Priešingai – pagal atlikto patikrinimo gylį, tai buvo pakankamai gerai atliktas patikrinimas“, – tvirtino jis.
Visgi, Ž. Bartkus svarsto, kad STT galėjo trūkti įstatymuose apibrėžtų galimybių atlikti platesnį tyrimą dėl pranešėjo pateiktos informacijos.
„Tikrinome (informaciją – ELTA) tik tiek, kiek pagal įstatymą yra pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai – ar buvo padaryta nusikalstama veika. Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra žvalgybos institucijas kontroliuojanti institucija – matyt, toje vietoje turėjo įsijungti dar kažkoks informacijos patikrinimo mechanizmas“, – aiškino Ž. Bartkus.
STT nenustatė nusikalstamos veikos požymių
Buvęs STT vadovas taip pat nurodė, kad atlikus pranešėjo informacijos patikrinimą nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių.
„Tikrindama, ar pateikta informacija yra apie nusikaltimus ar nusikalstamas veikas, ir atlikto patikrinimo pabaigoje buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Apie tai buvo informuotas tiek pranešėjas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – kalbėjo Ž. Bartkus.
Jis patikino, kad STT neturėjo informacijos, kad, pranešėjo teigimu, neteisėtai rinkta informacija buvo perduota kokiems nors tretiesiems asmenims.
„Tam, kad mes kaip teisėsaugos institucija galėtų konstatuoti, kad buvo padarytas nusikaltimas, mums reikėjo įrodyti, kad informacija buvo tikrinama ir perduodama kažkam išorėje neteisėtu būdu. Tokių duomenų mes nesurinkome“, – teigė jis.
„Mes nustatėme, kad ji (informacija – ELTA) nebuvo renkama nusikalstamai. Ar ji buvo teisėtai – jeigu kalbame apie žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą – tai ne mūsų kompetencijos ribose“, – pažymėjo buvęs STT direktorius.
STT atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas nutrauktas 2020 m. sausio 30 d.
Dalies informacijos Ž. Bartkus pateikti negalėjo dėl informacijos slaptumo, todėl parlamentinio tyrimo komisija apklausą tęsia uždaro posėdžio metu.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.