Laukia naujas karo etapas, Rusija sutelkė pajėgas
Ukraina ruošiasi naujam Rusijos kariuomenės puolimui, atvirai kalbama, jog Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei iki pavasario visiškai okupuoti Donbasą – Donecko ir Luhansko sritis.
Tuo pačiu metu girdimi raginai nepervertinti Rusijos karinės galios, teigiama, jog naujam karo etapui V. Putinas tiesiog nebeturi pajėgų, o Vakarų žadėta parama tankais – jau pakeliui.
Tačiau pastebima, jog kartojasi tai, kas jau vyko prieš metus. Rusijai telkiant pajėgas Baltarusijoje ir rengiantis karinei intervencijai, tiek Ukrainos valdžia, tiek ir nemažai analitikų ramino ukrainiečius, tikino, jog karo tikrai nebus. Verta pastebėti, jog karo tikimybė buvo aktyviai neigta ir tuo momentu, kai Vakarų šalys iš Kijevo skubiai evakavo savo diplomatinių atstovybių darbuotojus ir jų šeimų narius.
Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybų vadovas, skirtingais laikotarpiais karinės žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyboms vadovavęs generolas Valerijus Kondratiukas teigia, jog detali informacija apie Rusijos planuojamą karą Ukrainos vadovams buvo žinoma dar 2021 metų vasarą.
Jis taip pat minėjo, kad Rusijos kariuomenė jau sugebėjo atgauti kovinį pajėgumą, kariai ir technika permetami į būsimo puolimo vietas. Generolo vertinimu, dabartinė įvykių eiga rodo, jog didžiausių mūšių reikėtų tikėtis būtent Donbase regione.
Atskleidė, kas ir kaip paskutiniu momentu bandė sustabdyti karą
„Kalbant apie tai, kas įvyko prieš metus [vasario 24 d. prasidėjo karas – red.], Ukrainai tai nebuvo netikėta. Informaciją apie ruošiamą plataus masto puolimą reguliariai gaudavo Ukrainos žvalgybos tarnybos. Tačiau visa tai nebuvo viešinama, todėl ir susidarė įspūdis, kad niekas nieko nelaukia ir nesitiki.
Bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir karinė žvalgyba šią informaciją turėjo. 2021 metų vasarą dalyvavau žvalgybos reikalų komiteto posėdyje, jame kaip tik buvo aptariami šie klausimai, o karinė žvalgyba net turėjo pasiruošimą šiems planams patvirtinančius dokumentus.
Žinojome, kad pasirengimas puolimui vyks prisidengiant kariniais mokymais, tačiau tada galvojome, jog V. Putinas dar nėra priėmęs politinio sprendimo. Vylėmės, kad Vakarų šalių politinio ir ekonominio spaudimo dėka V. Putiną pavyks sustabdyti“, – populiarioje Ukrainos tinklalaidėje „Svečiuose pas Gordoną“ kalbėjo buvęs specialiųjų tarnybų vadovas generolas V. Kondratiukas.
Žvalgybos ekspertas pastebi, jog prieš karo pradžią, žinant, kad Rusijos kariškiai jam ruošiasi, V. Putiną bandyta sustabdyti diplomatinėmis priemonėmis, aiškinant, kokius nuostolius dėl tarptautinių sankcijų patirs jo šalis.
Šį bandymą priversti Rusijos lyderį persigalvoti V. Kondratiukas sieja su karo išvakarėse Maskvoje įvykusiu Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso susitikimu su V. Putinu.
Atkreipiamas dėmesys, kad vienai galingiausių pasaulio specialiųjų tarnybų vadovaujantis W. Burnsas – buvęs ilgametis JAV ambasadorius Maskvoje, ne tik kalbantis rusiškai, turintis vertingų ryšių, bet ir rusų diplomatų sluoksniuose užsitarnavęs nemažą autoritetą.
„Vėliau jis pats pripažino, kad V. Putinas sprendimą jau buvo priėmęs iki susitikimo, todėl išsakyti argumentai jau nieko nebepakeitė“, – apibendrino generolas V. Kondratiukas.
Po eilės pralaimėjimų V. Putinui gyvybiškai svarbu pasiekti bent kokią pergalę
Kalbėdamas apie dabartinę situaciją, kai viešojoje erdvėje intensyviai diskutuojama, ar pakaks Rusijos kariuomenei jėgų pradėti naują puolimą, jeigu jis prasidės – kokio jėgų santykio galima tikėtis, Ukrainos atsargos generolas, buvęs žvalgybos tarnybų vadovas siūlo nenuvertinti priešininko.
„Po eilės Ukrainoje patirtų nesėkmių Rusijai reikėjo laiko savo kariniam pajėgumui atkurti. Šiam tikslui Rusija paskelbė mobilizaciją, gavo reikiama rezervistų skaičių. 120 tūkst. karių be jokio parengimo iš karto išsiųsti į Ukrainą, 180 tūkst. – į mokymo centrus ir rengimo stovyklas.
Tai Rusijai leido atstatyti savo karinių dalinių pajėgumus, taip pat – perdislokuoti pajėgas, jas atitraukiant iš dešiniosios Dniepro pakrantės Chersono srityje. Taip pat jie atsisakė naudoti taktines bataliono grupes, grįžo prie kariuomenei įprastų struktūrų. Visa tai šiandien jiems leido pasirengti aktyviai karinių veiksmų fazei.
Ukrainos kariuomenei sustabdžius priešininką ir išlaisvinus dalį užimtų teritorijų, pagrindine V. Putino užduotimi lieka bet kokios, kad ir mažiausios karinės pergalės pasiekimas kovos lauke“, – kalbėjo buvęs Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovas.
Generolas akcentuoja, kad fronte pasiektomis pergalėmis V. Putinas pirmiausia siekia reabilituotis prieš tarptautinę bendruomenę, pademonstruoti savo karinį pajėgumą, parodyti, kad tarptautinės sankcijos nepaveikė Rusijos ekonominio ir karinio potencialo. Rusijos gyventojams, vidinei šalies auditorijai V. Putinas siekia įrodyti, jog kariaujama ne su besiginančia Ukraina, bet su visu Vakarų pasauliu.
„Mes suprantame, kad pagrindine užduotimi lieka Donecko ir Luhansko sričių užėmimas jų administracinėse ribose.
Matome, kad šiuo metu ten perdislokuojamos oro desanto pajėgos, vyksta intensyvus pasiruošimas būsimam puolimui. Šias kryptis mes manome esant labiausia tikėtinomis, tuo pačiu – labiausiai pavojingomis.
Nes gavę pastiprinimą, naujus resursus, V. Putino karinės pajėgos persigrupavo ir dabar jau pasirengusios tęsti aktyviąją karo fazę, pereiti į puolimą“, – apibendrino generolas V. Kondratiukas.
Ukrainoje – 340 tūkst. Rusijos karių, dar 100 tūkst. savo eilės laukia kalėjimuose
Žvalgybos ekspertas pastebėjo, kad, be mobilizuotų rezervistų, kare dalyvauja ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, žadant amnestiją ir teistumų panaikinimą po 6 tarnybos mėnesių į frontą masiškai verbuojami kaliniai.
Pasak V. Kondratiuko, praėjusių metų rugsėjo duomenimis, Rusijos kolonijose kalinių skaičius sumažėjo 23 tūkst., todėl būtent toks jų skaičius buvo užverbuotas karui Ukrainoje. 2022 metų lapkričio duomenis, užverbuota buvo apie 6 tūkst. kalinių.
„Šiai dienai Ukrainos teritorijoje yra apie 340 tūkst. rusų kariškių, Rusijos įkalinimo įstaigose likęs potencialiai kariauti galinčių kalinių rezervas siekia nuo 70 iki 100 tūkst.
Patiriami Rusijos kariuomenės nuostoliai parodo vadovybės požiūrį: jiems visiškai nesvarbu, kiek karių žus, svarbiausia – bet kokia kaina pasiekti tikslą“, – konstatavo buvęs Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovas generolas V. Kondratiukas.