„Vieną dieną Vakarai gali suprasti, kad egzistuoja kitos Jungtinės Tautos“, - sako buvęs V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Illarionovas, šiuo metu dirbantis Cato institute Vašingtone ir antradienį Vilniuje dalyvavęs Vilniaus demokratijos forume apie nedemokratinius kleptokratinius režimus.
Rusija išties deda pastangas sukurti paralelinį tarptautinių organizacijų pasaulį. Eurazijos Sąjunga buvo sukurta kaip alternatyva Europos Sąjungai. Ir nors Eurazijos Sąjungai priklauso tik Rusija, Kazachstanas, Armėnija ir Baltarusija, bet Armėnija nuo vakarietiško kelio buvo atplėšta visai neseniai.
Rusija suinteresuota ir BRICS valstybių bendradarbiavimu. Taip vadinamas besivystančių valstybių klubas vienija Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką. Šios šalys pasižymi antivakarietišku ir antiamerikietišku požiūriu į pasaulio tvarką, siekia daugiapolio pasaulio, nori reformuoti finansines ir politines tarptautines institucijas.
Dar vienas Rusijai svarbus forumas – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kurią sudaro Rusija, Kazachstanas, Kinija, Tadžikistanas, Uzbekistanas, bet prisijungti turi Indija ir Pakistanas.
„V. Putinas labai užsiėmęs įvairiausių tarptautinių organizacijų kūrimu ir stiprinimu“, - sako A. Illarionovas.
1. Vakarams paskelbtas karas
„Mes turime suprasti, kad kariaujame karą. Tai ne kokia nors paprasta krizė, ne Ukrainos, Gruzijos, Estijos ar Lietuvos krizė, tai paprasčiausiai karas. Jis ilgas ir prasidėjo ne vakar, ne prieš dvejus metus, ne Kryme ir ne 2008 m. Abchazijoje ar Pietų Osetijoje. Jis prasidėjo kur kas anksčiau“, - teigia A. Illarionovas.
Analitikas pabrėžia, kad Rusija 2007 m. įvykdė kibernetinę ir informacinę ataką Estijoje, 2008 m. nuo Gruzijos atplėšė Abchaziją ir Pietų Osetiją, 2010 m. nesėkmingai siekė destabilizuoti Kirgizstaną, 2014 m. pradėtas karas prieš Ukrainą.
„Mes turime išmokti pamokas Kirgizstane, kodėl buvo galima išvengti karo ten“, - teigia A. Illarionvas.
2010 m. Kirgizstane įvyko perversmas prieš Kurmanbeką Bakijevą, vėliau prasidėjo kruvini susidūrimai tarp kirgizų ir uzbekų, bet platesnio konflikto išvengta.
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas yra sukėlęs tikrą audrą, kai viešoje paskaitoje pasakė, jog Maskva laimėjo mokėjo šiai Centrinės Azijos valstybei norėdama išstumti amerikiečius. Kirgizstane iki tol buvo įkurtos ir Rusijos, ir JAV karinės bazės, tačiau 2009 m. Maskva Kirgizstanui pasiūlė 2 mlrd. dolerių pagalbos paketą su sąlyga, kad JAV bazės nebeliks. Tačiau kirgizai vėliau pakeitė nuomonę, kai JAV pakėlė karinės bazės nuomos kainą nuo 17,4 mln. dolerių iki 60 mln.
2. Pavieniai karai nesibaigs
A. Illarionovas taip pat teigia, kad vienokie ar kitokie karai nesibaigs: pasibaigus karui Gruzijoje, pradedamas Ukrainoje, šiam aprimus, veiksmai intensyvinami Sirijoje.
„Tai reiškia, kad tokie karai niekada nesibaigs, kol šis asmuo nebus sustabdytas. Bus nauji ir nauji besitęsiantys karai“, - teigia buvęs V. Putino patarėjas.
3. Karo tikslas – bendrųjų principų revizija
Cato instituto analitikas teigia, kad bendrasis Rusijos karo prieš Vakarus tikslas yra bendrųjų, vakarietiškų principų revizija.
Pasak A. Illarionovo, geriausiai visa tai išdėstyta V. Putino Valdajaus kalboje. Iš jos matyti, kad Rusija nepatenkinta esama tarptautinių santykių struktūra ir siekia jos peržiūros.
Valdajaus diskusijų klube Sočyje spalio 24 d. V. Putinas pasakė kalbą, kurioje Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimo priežastimi įvardijo ne įvykius Ukrainoje, o tarptautinių santykių pusiausvyros sutrikimą.
Jis taip pat svarstė, kad šiuo metu vyksta pasaulio tvarkos pokyčiai, ir priminė, kad tai neatsiejama nuo rimtų konfliktų.
Šioje kalboje jis pasakė garsiąją frazę apie lokį, kuris neklausia niekieno leidimo: „Atsimenate nuostabų posakį: kas galima Jupiteriui, to negalima jaučiui. Mes nesutinkame su tokiu teiginiu. Galbūt jaučiui kas nors ir negalima, bet lokys net neprašys leidimo“.
„Tai labai aiškus pareiškimas. Tikslui pasiekti naudojami skirtingi metodai, įskaitant ir pastangos turėti specialius santykius su JAV Baracko Obamos administracija“, - teigia A. Illarionovas, netiesiogiai priminęs JAV paskelbtą „perkrovimą“ santykiuose su Rusija.
4. Karas savyje derina senus ir naujus instrumentus
Buvęs V. Putino patarėjas, be kita ko, pažymi, kad Kremliaus režimo pradėtas karas prieš Vakarus savyje talpina visas įmanomas priemones ir instrumentus: hibridinį karą, informacinį karą, dezinformaciją, branduolinį šantažą, grasinimus.
„Mes esame proceso viduryje ir turime atrasti savo reagavimo būdus, naujus instrumentus“, - sako A. Illarionovas.
5. Trys pasirinkimai Vakarams
Anot analitiko, Vakarai iš esmės turi tris pasirinkimus: nusileisti V. Putinui ir sutikti su jo siūlymais pertvarkyti tarptautinę sistemą, ieškoti kompromiso arba priešintis ir galbūt laimėti.
„Pasiduoti reiškia priimti V. Putino pasiūlymą, duotą kalboje Sočyje. Tai reiškia pripažinti sau ir pasauliui, kad pasaulyje bus nauja tvarka. Nauja tvarka reiškia, kad pagal ją nebus tarptautinių taisyklių, bus galingųjų nustatytos taisyklės. Tą labiausiai jaus silpnesnės ir ne tokios galingos valstybės, ypač tos, kurios ribojasi su dabartine Rusija“, - sako A. Illarionovas.
Kompromiso paieškas jis laiko paprasčiausiu laiko pirkimu ir nieko daugiau.
„Trečias pasirinkimas, priešintis ir, galiausiai, laimėti“, - teigia buvęs patarėjas.
A. Illarionovo vertinimu, iki šiol Vakarų reakcija į V. Putino agresiją Rusijoje ir už Rusijos ribų buvo atidėto veikimo, silpna, nekoordinuota, nepatraukli ir negalinti atneši pergalės.
„Norint laimėti šitą karą reikia padaryti kelis žingsnius. Viskas prasideda nuo aiškaus supratimo, su kuo turime reikalą ir ką turėtume daryti, koks mūsų galutinis tikslas. Tam mums reikia strategijos. Ko mums labai trūksta – tai strategijos iš bet kurios rimtos Vakarų šalies, tai matyti net diskusijose. Turi būti aiškus supratimas, kad kariaujame karą, tai ne juokas, ne atsitiktinumas, ne klaida, ne blogas sapnas, tai nepraeis savaime. Tai karas ir, kaip bet kokiame kare, arba laimi, arba pralaimi“, - sako analitikas.
Jo manymu, dar labai svarbu suvokti priešininko prigimtį ir čia didelis svoris tenka akademiniam pasauliui.
Pasak A. Illarionovo, Vakarams reikia kažko, kas bent kiek primintų JAV prezidento Woodrow Wilsono Keturioliką punktų, britų premjero Winstono Churchillio Fultono kalbą arba JAV prezidento Harry Trumano doktriną.
Kaip žinoma, W. Wilsonas savo Keturiolikos punktų programoje apibrėžė tautų apsisprendimo teisę, W. Churchillis Fultono kalboje pareiškė, kad tarp Rytų ir Vakarų nusileido geležinė uždanga, H. Trumano doktrina reiškė pagalbos programą karo nualintai Europai ir priešinimąsi komunizmo plėtrai.
6. Didinti nepriklausomybę – Lietuvos pavyzdys
A. Illarionovas taip pat išskyrė Lietuvos atvejį, mat šalis pasistatė suskystintų gamtinių dujų terminalą ir tapo mažiau priklausoma nuo rusiškų dujų.
Lietuva iki terminalo už dujas „Gazprom“ mokėjo vidutiniškai 15 proc. daugiau už kitas Europos Sąjungos nares, pasistačius terminalą „Gazprom“ sumažino dujų kainą Lietuvai.
„Tai reiškia, kad įmanoma padaryti viskas, jei tik yra noras“, - sako A. Illarionovas.
7. Kaip Rusija renkasi taikinius
A. Illarionovas pažymi, kad Rusija Vakarus dalija į kelias dalis, nuo to priklauso, kas gresia kiekvienai šaliai.
Pavyzdžiui, Ukrainos vaidmuo yra itin svarbus, nes Kijevas yra tarsi buferinė zona: jei Ukrainoje V. Putinui seksis – jis eis toliau.
Potencialiomis aukomis analitikas vadina posovietines valstybes, išskyrus Baltijos šalis ir Lenkiją. Pastarosios, anot A. Illarionovo, yra pakraščio valstybės, bet joms irgi gresia pavojus.
Senoji Europa, jo manymu, gali laukti informacinės agresijos, ekonominių veiksmų, korupcijos plėtros, bet ne karinės agresijos.
Dar vienas V. Putino taikinys, pasak A. Illarionovo, yra Rusijos visuomenė.
„Mes turime suprasti strateginį šio karo tikslą, mes nepriėmėme sprendimo inicijuoti šito karo, jis buvo mums primestas. Bet karas gali būti laimėtas tik tada, kai Rusija taps laisva, demokratine šalimi. Kol ši šalis bus autoritarinė diktatūra, rizika ir grėsmė egzistuoja“, - sako buvęs V. Putino patarėjas.