Paskutiniu lašu kantrybės taurėje tapo Policijos departamento Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada. Šis patikrinimas buvo atliktas po to, kai Vilniuje iš Švenčionių r. policijos automobilio, pagrobęs automatą, pabėgo areštantas Igoris Molotkovas (jis buvo sučiuptas tą patį vakarą, ginklas surastas).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko pavaduotojas E. Jurkonis „netinkamai ir neprofesionaliai organizavo paiešką“. Imuniteto valdyba įpareigojo AVPK viršininką skirti E. Jurkoniui tarnybinę nuobaudą.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje kliuvo ir pačiam K. Lančinskui. Nors tikrintojai išvadoje pripažino, kad I. Molotkovo pabėgimo metu jis buvo komandiruotėje užsienyje ir negali tiesiogiai atsakyti už pavaldinių veiksmus vykdant sulaikymo operaciją, jų manymu, K. Lančinską vis tiek tikslinga įspėti dėl nepakankamos pavaldinių kontrolės.
Vilniaus apskrities policijos viršininką Imuniteto tarnyba apkaltino tuo, kad nuo 2012 m. 53 pareigūnai nelaikė arba neišlaikė fizinio pasirengimo normatyvų. Esą tai „galimai turėjo įtakos policijos pareigūnų psichologiniam, taktiniam ir profesiniam pasirengimui atliekant tarnybos funkcijas ekstremaliomis sąlygomis“. Beje, pareigūnai G. Bartaška ir E. Rudytė, nuo kurių pabėgo I. Molotkovas, fizinio pasirengimo įskaitas yra išlaikę.
Be to, I. Molotkovo pabėgimo ir jo gaudymo aplinkybes tyrę Imuniteto valdybos pareigūnai K. Lančinską apkaltino ir tuo, jog jis esą nesiėmė prevencinių priemonių kovojant su problemomis, kylančiomis dėl pareigūnų alkoholio vartojimo. Per praėjusius metus ne tarnybos metu prie vairo įkliuvo 7 Vilniaus apskrities, kur tarnauja keli tūkstančiai policininkų, pareigūnai. Kaip tai susiję su I. Molotkovo pabėgimu (visi jo ieškoję policininkai buvo blaivūs), tarnybinio patikrinimo išvadoje nepaaiškinta.
Dėl tokių tarnybinio patikrinimo išvadų K. Lančinskas pateikė skundą Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Ministro S. Skvernelio pavedimu šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą ištyrė VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius.
Tada paaiškėjo, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos tyrimo išvados yra niekinės. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus išvadoje rašoma: Imuniteto valdybos išvados apie Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato vadovų K. Lančinsko ir E. Jurkonio tariamus pažeidimus yra nepagrįstos ir neteisėtos.
VRM tikrintojai nustatė, kad nėra jokio ryšio tarp tirto rezonansinio įvykio ir normatyvų laikymo bei prevencinės veiklos dėl alkoholio vartojimo. Be to, paaiškėjo, kad prevencinė veikla dėl alkoholio vartojimo vykdoma (organizuojami blaivumo tikrinimai, švietimas, psichologų konsultacijos, streso mažinimo projekto vykdymas ir t.t.). O fizinio parengimo įskaitų neišlaikė ne 53, o 35 pareigūnai, visi jie pateikė medicininius dokumentus, dėl to komisariate buvo atliekami patikrinimai.
Patikrinę E. Jurkoniui mestus kaltinimus netinkamu ir neprofesionaliu I. Molotkovo paieškos organizavimu, VRM tikrintojai nustatė, kad Imuniteto valdybos išvadoje „nepateikiami ir nenurodomi jokie konkretūs duomenys, liudijantys tokio netinkamumo, neprofesionalumo apraiškas... Išvada dėl E. Jurkonio padaryto minėto pažeidimo nėra patvirtinta jokiais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta“.
VRM konstatvo, kad Imuniteto valdyboje tarnybinis patikrinimas, patvirtintas generalinio komisaro L. Pernavo, „atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, pažeidžiant esminius patikrinimų atlikimo tvarkos procedūras bei viršijant gauto pavedimo ribas.... Išvados grindžiamos prielaidomis, padarytos nesurinkus įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą, pareigūnų kaltę, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos“.
– Kaip pakomentuotumėte šias dvi – Policijos departamento ir VRM – visiškai priešingas patikrinimų išvadas?
− Čia komentarų nereikia. Viskas labai aiškiai parašyta. E. Jurkoniui siūlė nuobaudą, o man įspėjimą, nes I. Molotkovas pabėgo esą dėl to, kad Vilniaus apskrityje yra pareigūnų, neišlaikiusių fizinio parengimo normatyvų, dėl to, kad patys pagavom septynis girtus policininkus ir t.t. Policijos departamente net spaudos konferenciją surengė, kurioje Imuniteto valdyba paskelbė, kokie mes niekadėjai. Aš tai apskundžiau Vidaus reikalų ministerijai. Ministerija nustatė, kad jie neteisūs ir taip negali būti. Tada paprašiau, kad departamentas tai irgi paviešintų, bet jie atsisakė tai padaryti. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu būtų buvę nustatyti tiesioginiai mano darbo trūkumai ar klaidos (mes visi klystame) dėl kurių įvyko vienoks ar kitoks įvykis, tikrai nebūčiau rašęs jokio skundo.
Policijoje dabar daug negerų dalykų vyksta. Jei paskaitysite Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Kriminalistinių tyrimų centro nuostatus, visos šios įstaigos turi teisę vadovauti, duoti nurodymus, vykdyti tikrinimus ir pan. teritorinėse policijos įstaigose. Tai reiškia, kad praktiškai įstaigos turi keturis departamentus. Jei paskaitysite patikrinimų išvadas, tai ten tik reikalavimai ir nurodymai bei galutinės datos iki kada tai reikia įgyvendinti. Dažnai tie nurodymai prieštarauja vieni kitiems 180 laipsnių. Labai dažnai įstaigų vadovai neturi jokių galimybių tuos nurodymus įgyvendinti.
Arba Lietuvos kriminalinės policijos biuro reforma... Beveik šimtą žmonių (iš maždaug 500 – red. past.) planuoja atleisti. Prieš du metus darė reformą, tada reklamavosi, kad kuria centrinę super kriminalinę policiją, kuri galės ir tarptautines operacijas vykdyti, ir t.t. O dabar vėl reformą skelbia, beveik šimtą žmonių atleidinėja. Turint galvoje dabartinę geopolitinę situaciją, terorizmo grėsmę, pabėgėlių kizę ir tai kas darosi aplinkui, kriminalinę policiją reikia stiprinti, arba bent jau neerzinti kolektyvo, stabiliai ruošti, dėlioti veiksmų planus kaip krizę suvaldyti, jai atsiradus, o jie reformas daro. Niekas nematė jokio dokumento apie reformos tikslus, planuojamus rezultatus ar rizikas.
Planuojama naikinti prevencijos padalinius. Ir vėl nemačiau jokio dokumento apie tai, kas perims dabar jų vykdomas funkcijas. Jei socialiniai darbuotojai, tai ar yra aiškus planas, susitarimai su ŠMM, savivalda. Aš bent jau, kol dirbau, to nemačiau. Nori kriminalinės policijos funkcijas iš teritorinių komisariatų paimti. Gal tai teisingas kelias. Pasikeitė nusikalstamumo struktūra, mažėja gyventojų skaičius. Atsirado nauji, technologiniai sprendimai. Bet vėl kur planas, rizikos, pareigūnų mokymai? Nes kažkas tą darbą turės daryti. Noriu priminti, kad I. Molotkovas greitai sulaikytas buvo ir dėl to, kad teritorinio komisariato pareigūnai puikiai žinojo savo teritoriją, žinojo visas landynes, pažinojo visus policijai problemas keliančius asmenis...
O jei dar pridėsime nevykusį išstatutinimą, darytą remiantis dvigubais standartais, sugriautus valdymo organizavimo padalinius, griaunamą Vilniaus AVPK intranetą, video konferencijų sistemą... Microsoft licencijos atsisakymą. Buvo daug žadėta rasti ir instaliuoti alternatyvią programinę įrangą, galinčią konvertuoti dokumentus, video konferencijų programinę įrangą, bet... Daug pažadų liko neištesėti.
− Pareigūnų skaičius mažinamas tam, kad iš sutaupytų lėšų būtų galima padidinti likusiųjų uždarbį?
− Policijos departamento vadovybė turi idėją – patruliui mokėti 600, tyrėjui – 700 eurų. Ir karštligiškai, bet kokia kaina, bando ją įgyvendinti. Tai labai šaunu. Super. Aš už. Bet algas didinti ketinama ne visiems, o tik tiems, kurių uždarbis nesiekia minėtos sumos. Gausis, kad vyrai, dirbantys daug metų (pvz., mobili kuopa), uždirbs tiek pat, kiek naujokai arba mažiau...Bet dar blogiau, nėra mechanizmo, kaip mokėti tą sumą. Planuojama tai daryti naudojantis tariamu budėjimu namuose ir mokant už tai priedus, bet tada tai bus klastojimas. Be to, negali šimtai žmonių budėti namuose... Parašus po dokumentais turės dėti įstaigų vadovai, o ne generalinis komisaras.
− Tokiais atvejais, kai pritrūkdavo pinigų, valdžia rėždavo nuo kariuomenės.
− Nereikia nuo kariuomenės rėžti. A. Maldeikienė iš dalies teisi. Neteisingai mokesčių sistema sudėliota... Mano galva, Lietuva gali mokėti normalų darbo užmokestį valstybės tarnautojams. Pažiūrėkite į Lietuvos BVP vienam gyventojui. Lietuva perskirsto tik 28 proc. BVP, kai ES vidurkis 38-40 proc. Skandinavai dar daugiau. Bet vadai, užuot dirbę darbą su ministerijomis, Vyriausybe, socialiniais partneriais, užsiima institucijos ardymu. Daug kartų esu sakęs, kad bet kuri institucija Lietuvoje jau gali vystytis evoliucijos, o ne revoliucijos būdu. Nes per revoliucijas išeina patys geriausi. Ir taip jau ne kartą Lietuvoje buvo.
− Pareigūnai dabartinę situaciją policijoje lygina su Stalino 1937 metų „valymais“. Kalbama, Imuniteto valdybai duodami nurodymai „rasti bet ką“ prieš nurodytą pareigūną ir t.t.
− Laikai atėjo į policiją... Tvirtų, turinčių savo nuomonę profesionalų nereikia. Žinau vieną komisariato vadovą, kuriam tarnyba pratęsta buvo tik dvejiem metams. Argumentas - kritiškai atsiliepė apie budėtojų darbo reorganizaciją. O netinkamus žmones reikia „padaryti“ bet kokia kaina.
1937- ieji? Su tam tikra sarkazmo dalimi jie teisūs, nes savo nuomonės pasakyti negali, tvyro baimė, nepasitikėjimas, gandai. Aš taip dirbti negaliu. Tai ir išėjau. Pasakai nuomonę, tampi priešu Nr. 1. Sakai jiems, kokie yra pavojai, o jie tavęs negirdi. Lygindami su Stalino „valymais“ gal policininkai ir perdeda, bet...
Tai, ką daro departamento vadovybė, yra, mano galva, labai pavojinga. Jų manymu, viskas buvo blogai, dabar atėjo genijai ir bus viskas gerai... Taip iš principo nebūna. Atrodo, kaip kažkokia diversija. Nei situacijos vertinimo, nieko...
− Kiek žmonių jau pabėgo iš policijos?
− Aš ten jau trys mėnesiai nedirbu, todėl tiksliai nežinau. Bet jei patruliai bėga... Jei po penkių metų darbo, atsiskaitę su valstybę už mokslus, jie bėga, reiškia yra blogai. Jei jie tikėtų, kad jiems mokės po 600 eurų, kad institcijai ir valstybei jų reikia, gal jie neišeitų. Bet ne tik darbo užmokestyje yra esmė. Pirmiausia. darbo krūviai, pamaininis darbas, didžiulis nekomplektas.
Reiškia reikia dirbti ir už tuos kurių nėra. Didžiulis visuomenės spaudimas. Mūsų visuomenė yra labai reikli. Savo klaidų nemato, bet svetimas pastebi. Todėl klaidų padaryti negali, nes prikals prie stulpo savi ir svetimi (I. Molotkovo istorija).
Arba padarai darbą, bet vis tiek blogai (R. Jokūbauskaitės istorija). Tvyro įtampa. Didžioji dalis jų yra jauni, ambicingi, atsidavę savo profesijai žmonėms. Turi savigarbos jausmą. Ir kai vietoje poilsio atidirbęs „Uber“, dar prie viso to viešai išgirsti, kad visi pareigūnai yra kyšininkai ar alkoholikai, ir tai daro vadovybė... Kai sudarinėjami neteisėti mistiniai „blogiukų“ sąrašai ir nurodymai atleisti iš pareigų nežinia kokiu pagrindu, tai ir bėga. Bet bėga patys geriausi. kadangi jie gali be problemų susirasti kitus darbus. Pradedantis patrulis dabar gauna apie 400 eurų.
− O ministerija nereaguoja į visą tai?
− Nežinau. Į tai, ką parašiau, sureagavo. Bet Policijos departamentas yra savarankiška įstaiga.
Policijos departamento duomenimis, per 2015 m. iš policijos išėjo 1305 pareigūnai (iš jų neigiamais motyvais atleistas 71).
Pareigūnų skaičius sparčiai mažinamas, kad atleistųjų sąskaita būtų galima pridurti prie algų likusiems. Nors papildomų pinigų ieškoma net mažinant policininkų skaičių, Policijos departamento padalinių ir apskričių vyriausiųjų komisariatų vadovų kalėdinėms dovanoms praėjusių metų pabaigoje buvo išleista maždaug dviejų metų patrulio alga – nupirkta 19 fotoaparatų, kainuojančių po 550 eurų.
O policijos vadovų uždarbis jau padidėjo – sudaryti jų budėjimo namuose grafikai, už tai mokami priedai (maždaug 300-400 eurų per mėnesį). Mokama ir už budėjimo namuose naktis, kai vadovai paprasčiausiai miega savo lovose.
Policijos departamentas patvirtino, kad tokie budėjimo grafikai tikrai egzistuoja: „Yra sudaryti ir patvirtinti vadovų budėjimų grafikai po darbo ir savaitgaliais. Šie budėjimai atsirado reaguojant į teroristinius išpuolius ES ir kitose šalyse, siekiant sustiprinti pareigūnų budrumą ir pasirengimą. Budėjimų metu vadovai lankosi policijos komisariatuose, organizuoja netikėtus patikrinimus, kontroliuoja pavaldinių darbo drausmę.
Už budėjimus, teisės aktų nustatyta tvarka, jiems mokama priemoka sudaro iki 15 proc. atlyginimo dydžio“.
Departamento atstovai taip pat informavo, kad policijoje nėra nustatytų absoliučių kriterijų, kuriais vadovaujantis identifikuojami galimai rizikingoms grupėms priskiriami policijos darbuotojai ir nėra sudaromi tokie sąrašai, neatliekama darbuotojų apskaita, tačiau kiekvienu individualiu atveju, gavus informacijos ar nustačius faktus, vertinama ar policijos darbuotojas nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi, kitaip nepažeidžia teisės aktų, etikos normų ir pan.
Esą kiekvienas policijos įstaigos, struktūrinio padalinio vadovas įpareigotas kontroliuoti ir stebėti pavaldžius pareigūnus, identifikuoti grėsmes ir nustatyta tvarka reaguoti į problemas, jas spręsti.