Lietuvos slavų gailestingumo draugijos vadovė Olga Gorškova baiminasi, kad tokiais pareiškimais bandoma rusų tautinę mažumą supriešinti su Lietuvos visuomene.
Trečiadienį G. Grina agentūrai BNS pareiškė, kad tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet - niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o problema išlieka“, – kalbėjo G. Grina.
Tokį siūlymą jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ po naujų pranešimų apie tautinių mažumų mokyklų moksleivių keliones į stovyklas Rusijoje.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, filosofo L. Donskio, toks pasiūlymas reikštų, kad siūloma uždaryti ir lenkų mokyklas. Lietuvai tautinių mažumų problemų jau kurį laiką nepavyksta išspręsti. „Siūloma pakreipti taip, kad Lietuva turėtų garantuotą bombą savo santykiuose su Lenkija. Jei mes nuosekliai šioje vietoje elgtumėmės, jeigu tautinių mažumų mokyklos nelojalios, tada reikėtų uždaryti žydų mokyklas, tarp jų – vieną prestižiškiausių mokyklų Vilniuje – Šalomo Aleichemo gimnaziją. Nes jei ji būtų palikta kaip privilegijuota, kaip tokiu atveju paaiškinti kitiems, kad jie turi būti uždaryti, o kiti turi būti palikti“, – DELFI aiškino L. Donskis.
Pasak L. Donskio, didelė problema, kada saugumo karininkas pradeda spręsti švietimo sistemos klausimus. Jo nuomone, rekomendacijos turėtų būti aptariamos su prezidente, ministrų kabinetu, tačiau saugumo karininko nuomonė negalėtų būti ekspertinė – ponas Grina tokios nuomonės neturi.
Profesorius sako suprantantis nelojalumo problemą, tačiau tokius dalykus turi užkardyti mūsų tarnybos. „Atleiskite, jeigu mokytojai arba mokiniai vaikšto su Georgijaus kryžiais arba dalyvauja neaiškiose skautų stovyklose, tam ir egzistuoja civilizuota saugumo tarnyba, kad tuos dalykus paprasčiausiai užkardytų“, – sako jis.
L. Donskio manymu, jeigu tai būtų pritaikyta vien rusų mokykloms, mokytojai Žmogaus teisių teisme Strasbūre tokią bylą tikrai laimėtų. „Antras dalykas – jeigu mes tą pritaikome nuosekliai, tada reikia uždarinėti visų tautinių mažumų mokyklas ir, atleiskite, šitą padariusi Lietuva įsigytų reputaciją blogesnę negu Orbano Vengrija. Aš bijau, kad gerais ketinimais gali būti kelias į pragarą grįstas. Ponas Grina geriau tegul nesiūlo Viktoro Orbano scenarijaus Lietuvai, geriau tokių dalykų nedaryti, geriau tegul mūsų VSD profesionaliai dirba, o nelenda į mokyklų reikalus“, – teigė L. Donskis.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų Europos lyderių, kai kurie Europos Sąjungos ir JAV pareigūnai jį kaltina prorusiška politika, taip pat žiniasklaidos laisvės suvaržymais bei žmogaus teisių pažeidimais. Policyreview.eu apžvalgininkas Timas McNamara vengrų premjerą yra pavadinęs V. Putino miniatiūra.
Panašu į Kremliaus provokaciją
„Manau, kad šitas pasiūlymas gali skambėti kaip provokacija, pirmiausia naudinga Lietuvos išorės nedraugams tam, kad suaudrintų Lietuvoje esančias tautines mažumas, visai bereikalingai įtrauktų pačią Lietuvą į visiškai nereikalingus konfliktus pirmiausia su mūsų kaimynais Europos Sąjungoje ir, žinoma, Rusija bei Baltarusija“, – G. Grinos kalbas įvertino VDU profesorius G. Mažeikis.
Jo nuomone, tokie pasisakymai gali būti pateisinami nebent tokiu atveju, jei G. Grina juokavo arba nežinome kažko tokio, ką žino jis.
Filosofas priminė Ukrainos Rados sprendimą iš rusų kalbos atimti regioninės kalbos statusą, priimtą per pirmąjį parlamento posėdį po buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus gėdingo sprukimo. Pasak G. Mažeikio, toks sprendimas buvo „nepaprastai klaidingas“, vėliau jis buvo atšauktas, tačiau tapo pretekstu didelėms konfrontacijoms. Tai buvo viena priežasčių, įaudrinusių vietos žmones bei paskatinusių karą Donbase.
„Blogų pavyzdžių galima atrasti daug, todėl sakau, kad man tai veikiau panašu į Kremliaus provokaciją nei į savų žmonių teiginį“, – dėl G. Grinos pareiškimo pečiais gūžčioja filosofas.
O. Gorškova: mane ištiko lengvas šokas
„Pastebėjau, kad šiandien vienu metu pasirodė net keli straipsniai šia tema. Mane, švelniai tariant, ištiko lengvas šokas. Pirmasis paaiškinimas, kuris ateina į galvą, yra nuojauta, kad įtartinai anksti prasidėjo priešrinkiminė kova. Kalbant atvirai, manau, kad perlenkta lazda, nes tokiais pareiškimais bandoma tautinę mažumą supriešinti su Lietuvos visuomene“, – situaciją komentuoja Lietuvos slavų gailestingumo draugijos vadovė Olga Gorškova.
Vadovė tikino su teiginiu, esą rusų bendruomenė ir rusų mokyklos patiria izoliaciją, nesutinkanti.
„Mes tikrai nejuntame jokios izoliacijos. Mano žodžius patvirtina faktas, kad kai rengiame kokias nors dideles akcijas, organizuojame svarbius renginius, kviečiame savo žmonių – visai nepriklausomai nuo jų tautybės. Norime, kad visų tautybių žmonės suartėtų, o mus stengiasi dar labiau atitolinti. Deja, tai sukelia tik neigiamą reakciją. Labai liūdna. Negaliu patikėti, kad mūsų demokratinėje valstybėje gali būti taikomos tokios griežtos priemonės tiems, kurie čia gyvena jau kelis šimtmečius“, – pareiškė O. Gorškova.
Moteris prisiminė praeitais metais nuvilnijusį skandalą, kai jaunimas iš Vilniuje veikiančios rusų mokyklos lankėsi rusų sukarintoje stovykloje „Sojuz“.
„Juk ir tada žurnalistai nekalbėjo apie tai, kad vaikai į rusų stovyklą vyko su valstybine simbolika, dainavo lietuvių liaudies dainas, demonstravo pasididžiavimą savo šalimi. Kalbant apie stovyklą, kur šį kartą vyko mokiniai iš Visagino, aš nieko nežinau. Bet juk tai skautų judėjimas – tarptautinis, o problema, akivaizdu, itin paprasta – tai, kad vaikai vyko į Rytus. Jeigu būtų vykę į Vakarus, viskas būtų gerai, nors ir būtų dalyvavę tokioje pačioje programoje. Tai ne pionierių organizacija, o skautų judėjimas“, – konstatavo O. Gorškova.