Šiuo metu moteris kartu su vyru ir keturiais iš šešių vaikų glaudžiasi socialiniame būste Vilniuje. Tačiau kasdien ji bijo būti iš ten iškeldinta – nors pasakoja besistojanti ant kojų, dirbanti, gniuždo skolos už butą ir įsiskolinimai kreditoriams.
Prašo ne sušelpti, o paskolinti
„Nebežinau daugiau, į ką kreiptis, bandau į jus, gerieji žmonės. Esu paskendusi skolose ir ieškau būdų, kaip išbristi. Esu dirbanti, turiu aukštąjį išsilavinimą, bet atsidūriau beviltiškoje padėtyje dėl skolų. Gal atsirastų, kas man galėtų paskolinti 10 tūkst. eurų penkeriems metams? Kas mėnesį jums grąžinčiau po 280-300 eurų“, – dėstė moteris.
DELFI ji sakė greitaisiais kreditais susižavėjusi dar prieš kelis metus, tačiau tikino tikrai neėmusi jų tuščiai ar itin didelėmis sumomis.
„Vyrui vis nesisekė su darbais, jis statybininkas. Praktiškai kiek dirbdavo, tiek nesumokėdavo, o gyventi reikėjo, atsirado vaikučiai. Didžioji dalis skolų – už greituosius kreditus. Tačiau žmonės klaidingai supranta – esą 10 tūkst. pasiskolinau ir iššvaisčiau, bet tos sumos padvigubėjo, kadangi skaičiuojami delspinigiai, kreipėsi antstoliai. Iš pradžių taip – norėjau nusipirkti automobilį, bet čia dar kai turėjau vos du vaikus, nepavyko tos skolos grąžinti bankrutavus bankui, po to pinigų reikėjo buto remontui – norėjosi pagerinti gyvenimo sąlygas didėjant šeimai, o galiausiai – tiesiog maistui, kai vėlavo algos. Pinigai nebuvo imti aklai“, – tikino N. Sungailienė-Valatkė.
Nusistatymą dėl vaikų pakeitė skaudi nelaimė
Paprašiusi pagalbos viešai gausia šeima besididžiuojanti moteris neslėpė sulaukusi audringos reakcijos, esą tiek vaikų nereikėjo gimdyti, nebūtų ir problemų. Tačiau ji aiškina, kad tapti daugiavaike mama anksčiau neplanavo.
„Vyriausieji du vaikai – pirmojo vyro, išsiskyrėme. Aš jau buvau sakiusi: „Ačiū, nereikia, dviejų užtenka, daugiau vaikų neturėsiu“, bet matote, kaip yra dabar. Su būsimu vyru susipažinome vienoje radijo laidoje, jis už mane 7 metais jaunesnis, vaikų neturėjo, todėl labai norėjo. Pastojau neplanuotai, bet nėštumas buvo nesėkmingas. Žinote, galvoje tada kažkas persivertė. Kai jau apsipranti su situacija, imi laukti, o nebėra... Kas to nepatyrė, gal nesupras, bet vertybės pasikeitė“, – pripažino moteris.
Todėl jie su antruoju vyru susilaukė dar 4 vaikų. Vyriausiems jų šiuo metu – 20 ir 18, mažesnėms mergaitėms – 6, 5, 4 ir 2 metai.
Šeimoje – ir mergaitė su negalia
„Daugiau – gal ačiū. Nesame kažkokie nežinantys, kas yra apsisaugojimo priemonės, ne maži vaikai, suprantame, bet ir apsaugos paveda, būna visko“, – situaciją šeimoje pasakojo ji.
Lyg bėdų būtų maža, viena N. Sungailienės-Valatkės dukrų – neįgali. Mergaitei diagnozuotos psichologinės problemos.
„Palyginus su kitų vaikų problemomis, gal nėra taip baisu, bet kiekvienai mamai savo vaiko bėdos siaubingiausios. Žvelgiant į amžių, turėjo eiti į pirmą klasę, tačiau buvo nustatyta, kad dukrytė dar nėra tam subrendusi, todėl toliau lankys darželį. Tiesa, pas ją ateis mokytojas vesti užsiėmimų“, – pasakojo moteris.
Į Vilnių grįžo iš Šilutės rajono
N. Sungailienė-Valatkė atvirai papasakojo ir apie pirmąjį vyrą, su kuriuo išsiskyrė.
„Man gal tiesiog gyvenime nelabai sekasi. Kai susituokiau, tėvelis padovanojo dviejų kambarių butą Vievyje, tačiau vyras įkalbėjo jį parduoti ir pirkti namą Šilutės rajone, iš kur jis kilęs. Po skyrybų jis tą namą man paliko tam, kad nereikėtų mokėti alimentų. Pardaviau, gavau kelis tūkstančius, bet, žinote, visi pinigai ir buvo skirti tų dviejų vaikučių auginimui“, – pasakojo moteris.
Po skyrybų ji aiškino nusprendusi grįžti į Vilnių, tuo metu čia gyveno jos mama.
„Šilutėje būčiau viena su dviem vaikais likusi, čia turėjau giminių, gavau darbą, todėl grįžau. Prisiglaudėme pas mamą trijų kambarių bute, Žirmūnuose“, – prisiminė N. Sungailienė-Valatkė.
Gyvena socialiniame būste
Čia po jų pažinties gyventi įsikėlė ir būsimas antrasis jos vyras, tačiau moters mama galiausiai nutarė butą parduoti. Kaip tik tuo metu N. Sungailienei-Valatkei buvo pasiūlytas socialinis būstas – eilėje jo ji laukė kelerius metus.
„Kai nusprendėme, kad su vyru gyvensime kartu, jis ėmė ieškoti darbo Vilniuje (pats buvo iš Kauno), tačiau jau pačiame pirmajame algos nesumokėjo. Mūsų problemos prasidėjo labai seniai“, – pripažino moteris.
Norėdama jas išspręsti ji savo vardu ėmė imti greituosius kreditus. Tuo metu jos pajamos buvo didesnės nei vyro.
„Daug kas dabar šneka – be galvos, visai nepamąsčiau, bet, žinokite, užsikabinau. Atrodė, viskas gerai, atiduosiu. Ne šiaip sau gi ėmiau, tuo metu reikėjo. Buvo, kad vaikai sirgo, maisto trūko. Galvoji – aš dirbu, vyras dirbs, atiduosim. Tačiau vyras dirbo, dirbo, bet nieko neuždirbo, o iš mano algos jau nebepavyko atiduoti“, – guodėsi ji.
Galvojo net apie skyrybas
Moteris pasakojo atsidūrusi tokiame akligatvyje, kad pašlijo net santykiai šeimoje – sutuoktiniai rimtai svarstė apie skyrybas, tačiau prieš kelias dienas pavyko susitaikyti.
„Buvome priėję iki skyrybų, bet, matyt, Dievas neleidžia dar skirtis. Labai sunkiai susirgau, paskambinau jam, paprašiau pažiūrėti vaikus, grįžo, pasikalbėjome, sutarėme, kad bandome kapstytis toliau. Suprantu ir jį, žmogus, atrodo stengiasi, bet tai tas nepavyksta, tai anas. Jie gi silpna lytis, jautresni. Negaliu sakyti, kad visi, bet dalis mėgsta pabėgti kaip zuikiai“, – švelniai šypteli moteris.
Jos vyras šiuo metu dirba Kaune. Pati N. Sungailienė-Valatkė ilgą laiką dirbo policijoje, o dabar buvo ppriversta pereiti į vidaus tarnybą – Bendrąjį pagalbos centrą.
Aiškina skolą galėsiantys atiduoti
Paklausus, ar jiedu su vyru tikrai kas mėnesį penkerius metus galėtų mokėti žadamą 300 eurų skolos atidavimo mokestį, N. Sungailienė-Valatkė prabilo atvirai.
„Kol kas dar mokausi. Gal alga bus mažesnė, nes koeficientas kiek mažesnis, tačiau darbas pamaininis, po 12 valandų, turėsiu laisvų dienų su vaikais pabūti, pas gydytojus juos nuvesti. Daug kas sako, kad darbas sunkus, aišku, nėra lengva, tačiau kol kas man labai patinka ir juo džiaugiuosi. Žadėjo, kad turėčiau gauti ne mažiau kaip 600 eurų algą. Vyras taip pat gauna 500-600 eurų per mėnesį. 150 eurų pašalpa skiriama ir neįgaliai dukrai, gauname ir vaiko pinigų“, – skaičiavo moteris.
Skolos – ir už būstą
Nors jų pajamos dar gali atrodyti pakankamai didelės, N. Sungailienės-Valatkės teigimu, vien sumokėti už butą ne šildymo sezono metu ir vaikų darželius per mėnesį reikia daugiau negu 400 eurų.
Tiesa, nors buto, kuriame gyvena, nuoma atsieina vos po 52 eurus per mėnesį, ir už jį, pripažįsta moteris, ne visuomet pavykdavo sumokėti. Todėl skola už būsto nuomą siekia apie 300, už šildymą – 1600 eurų.
„Pasimokiau. Tikrai niekada daugiau kreditų nebeimsiu. Žinau, suklydau. Bet mes visi žmonės, klystame. Neėmiau grietųjų kreditų tam, kad baliavočiau, aš visiškai nevartoju alkoholio. Be to, nenoriu, kad kas tuos 10 tūkst. padovanotų, man to nereikia. Prašau tik paskolinti, kad galėtume grąžinti skolas ir tuomet jau atiduoti pinigus konkrečiam žmogui. Ieškau, gal būtų žmogus, kuris iš karto galėtų tokią sumą paskolinti, jei po šiek tiek, žinote, tik maitinsime antstolius, padengsime jų atlygį už darbą, o skola nemažės“, – nedrąsiai dėstė moteris.
Norintys padėti moteriai gali kreiptis el.paštu delfi@delfi.lt
Skolinasi mažiau, bet skolų šleifas – dar ryškus
Lietuvos banko duomenimis, sugriežtintos kreditų teikimo sąlygos lėmė tai, kad 2016 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, naujų kreditų suteikta tris kartus mažiau, o suteikta vartojimo kredito suma sumažėjo beveik per pusę.
„Kaip ir prognozavome, dėl aktyvių priežiūros institucijos veiksmų ir pasikeitusio teisinio reguliavimo dauguma pagrindinių rinkos žaidėjų peržiūri klientų mokumo vertinimo sistemas, todėl pradeda gerėti vartotojų mokumo vertinimo kokybė ir mažėti naujų suteikiamų kreditų bei pradelstų mokėti kreditų skaičius. Vis dėlto įsisenėjusių pradelstų įsiskolinimų šleifas dar ryškus ir atsispindi statistikoje bei mūsų gaunamuose vartotojų skunduose“, – yra sakiusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje vartotojams buvo suteikta 441 tūkst. greitųjų vartojimo kreditų – 21 proc. mažiau nei 2015 m. pabaigoje, jų likutis buvo 234 mln. eurų – 7 proc. mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
Patarė, ką daryti susidūrus su problemomis
Savo ruožtu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas DELFI yra sakęs, kad pasitaiko atvejų, kai vartotojas paima kreditą ir vėliau, netekęs darbo, susiduria su problemomis jį grąžinti. Jo teigimu, tokiu atveju svarbu veikti – nenumoti ranka į praleistą įmoką, nesislapstyti nuo kreditą suteikusios įmonės ir kuo greičiau jai pranešti apie susidariusią situaciją.
„Ji gali pasiūlyti kelis problemos sprendimo būdus. Pavyzdžiui, atidėti kredito grąžinimo terminą ir leisti kurį laiką įmokų nemokėti, jeigu prognozuojama, kad finansinė situacija netrukus pagerės. Taip pat galima tartis dėl palūkanų, delspinigių skaičiavimo sustabdymo ir skolos grąžinimo grafiko“, – aiškina L. Valickas.
Jo teigimu, nerekomenduojama skolintis pinigų jau turimam kreditui padengti, nes tuomet problema tik atidedama ir įsipareigojimai ima vis labiau didėti.
Pasak L. Valicko, susitarti su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis dėl problemos sprendimo gali padėti LSVKA, kurios interneto puslapyje lsvka.lt skelbiama ir daugiau vartotojams aktualios informacijos.