„Aš buvau kritiška, net aštroka. Todėl depresija man pačiai buvo katastrofa - nebegalėjau savimi pasitikėti, o tas bejėgiškumas dar labiau stūmė į ligą. Vaistus geri, tarsi turi gerėti, o negerėja“, - DELFI pasakojo Vilniaus psichikos centre sutikta išvaizdi moteris.
Viskas prasidėjo po netikėtos tėvo mirties. „Jis man buvo labai svarbus žmogus, vienu metu mus su seserimi vienas augino. Kai mirė mama man buvo 11, o sesei tik 9 metai. Po poros metų tėtis vedė antrą kartą - labai gera moteris pasitaikė“, - pasakojo Lina, pridurdama, jog netikėtos tėčio mirties priežastis buvo infarktas.
Jai pačiai teko skubiai organizuoti laidotuves, prasidėjo nemiga, nebegalėjo valgyti. Pati nesuprato, kad prasidėjo liga. Tačiau kaip tik tuomet gripu susirgo jos anūkė. Iškviesta šeimos gydytoja, kuri gerai pažinojo šeimą, nusivedė artimuosius į kitą kambarį ir pasakiusi, kad kažkas negerai su pačia Lina, iš karto išvežė į ligoninę.
Taip prieš 15 metų jai buvo nustatyta depresija.
Nebepajėgė susidoroti su įprastu darbu
Kiek pasigydžiusi Lina grįžo į darbą, bet nebepajėgė susidoroti su įprastomis užduotimis: „Važiuodavau į darbą verkdama, grįždavau verkdama, o darbo metu tualete praverkdavau“.
Personalo skyriaus vadovei tapo labai sunku būti su žmonėmis, siaubingai suprastėjo atmintis. „Pasiimdavau pildyti dokumentus ir nebegalėjau prisiminti, kaip. Viską reikėjo mokytis iš naujo“, - prisiminė.
Pasak Linos, ji pati suprato, kad „užima vietą, o yra našta“. Suvokimas, kad nebegali to, ką visada galėjai - sunkus. Ypač jos charakterio žmogui.
„Aš buvau kritiška, net aštroka. Todėl liga man pačiai buvo katastrofa - negalėjau pati savimi pasitikėti, o tas bejėgiškumas dar labiau stūmė į depresiją. Vaistus geri, tarsi turi gerėti, o negerėja“, - pasakojo vilnietė.
Gelbėjo šeima ir nauji draugai
Lina vėl buvo paguldyta į ligoninę, tarsi pagerėjo. Tačiau labiausiai, jos žodžiais, padėjo šeima. Atsirado sergančių depresija draugų ratas ir taip ji pradėjo kilti.
Kadangi nebegalėjo dirbti, moteriai buvo skirta trečia nedarbingumo grupė ir išmoka - du ar trys šimtai litų. Dabar moters pajamos siekia 650 litų. Tiek skiriama antrą nedarbingumo grupę turintiems ligoniams.
Linos žodžiais, už 650 litų jau visai galima gyventi, aišku, jei padeda artimieji.
Nuo vaistų sustambėjo
Paklausta, kuo dabartinis gyvenimas skiriasi nuo buvusio, Lina visų pirma mini tai, jog nesinori susitikti su buvusiais draugais, nes jaučiasi nevisavertė. „Su senais draugais tik susiskambinam. Labai pasikeičiau, nuo vaistų sustambėjau. Dėl to irgi nemalonu. Niekas nieko nesako, bet gi pats nekvailas - supranti, kad esi ne toks, kaip buvai”, - sakė moteris.
Pripažindama, kad yra labai sau kritiška, Lina neneigė: ši savybė sergantiems depresija trukdo. „Todėl sergantiems depresija ir kitomis psichikos ligomis taip svarbu bendrauti ir kažką veikti tarp savų: čia lengva ir gera būti“, - sakė sergančiųjų depresija dienos centrą lankanti moteris.
Lina pasidžiaugė ir tuo, kad liga nepakeitė jos santykių su artimaisiais: „sesuo netgi kursus lankė, kaip elgtis su depresija sergančiais žmonėmis, o visi kiti tuos metus mane rėmė, drąsino ir palaikė“.
Taiko naują gydymo būdą
Kaip DELFI teigė gydytojas Janas Hilbigas, tokiems pacientams kaip Lina Lietuvoje pradedamas taikyti naujas, Europoje populiarėjantis lėtinės depresijos gydymo būdas, CBASP psichoterapija. Didelių apimčių moksliniai tyrimai rodo, jog tinkamai taikoma metodika 85 proc. atvejų leidžia pasiekti visišką ar bent dalinį lėtinės depresijos simptomų išnykimą.
„Kol kas Lietuvoje yra daug psichiatrijos stacionarų ir skyrių, kuriuose pacientams psichoterapija neprieinama, nors galėtų būti veiksmingai taikoma šalia gydymo vaistais, jei Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasos tam sudarytų sąlygas“, - DELF komentavo gydytojas J. Hilbigas.
Pasak jo, sergant lėtine depresija žmogaus mąstymas kinta specifiniu būdu, artėdamas prie vaiko mąstymo. Žmogui tampa sunku įžvelgti ryšį tarp jo elgesio ir pasekmių, suvokti, kad jis pats iš dalies daro įtaką savo gyvenimo situacijoms bei aplinkinių reakcijoms.
Mokosi analizuodami konkrečias situacijas
„Lėtine depresija sergantiems žmonėms tampa sudėtingiau abstrakčiai mąstyti, jų žvilgsnis į pasaulį tampa gana egocentriškas: reiškiniai ir įvykiai vertinami iš asmeninės perspektyvos, į situacijas darosi sunku pažvelgti iš šalies. Įsijungia proto filtrai, kurie atsijoja informaciją ir priima tik tokią, kuri patvirtina, kad jis – serga, yra menkavertiškesnis, jo sėkmė priklauso tik nuo atsitiktinumo, o asmeninės pastangos ir veiksmai niekuo dėti“, - pasakojo DELFI pašnekovas, pridurdamas, jog pamažu mažėja ir gebėjimas empatiškai jausti kitą žmogų: kokie jo jausmai, kodėl jis vienaip ar kitaip reaguoja?
Naujoje psichoterapijoje kaip tik ir naudojamos technikos, kurios leidžia pacientui vėl išmokti brandaus suaugusiojo mąstymo.
„Per užsiėmimus žmonės prisimena situacijas iš savo asmeninio gyvenimo ir kartu su psichoterapeutu jas išnagrinėja, labai aiškiai pamatydami, kad yra ryšys tarp to, kaip jie elgiasi ir rezultato. Vėliau kalbamasi, kokias strategijas jie turėtų rinkis, kad pasiektų norimo efekto. Padedant specialistui, pacientas gali įgyti teigiamos tarpasmeninės patirties, lavinami praktiniai bendravimo įgūdžiai“, - komentavo J. Hilbigas.
Naujo gydymo būdo Lietuvos medikai mokėsi padedant Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurui bei fondui „Hochschulkontor“, kuris finansuojamas Vokietijos užsienio ministerijos lėšomis. Tikimasi, kad per dvejus metus CBASP psichoterapiją įvaldys 10 specialistų.
Per metus depresija suserga 1500-2000 Lietuvos gyventojų
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet depresija suserga 1500-2000 žmonių. 2010 metais mūsų šalyje buvo per 20 tūkst. žmonių, sergančių depresija.
Specialistai susirūpinę, kad per dešimt metų ligotumas depresija beveik padvigubėjo: jei 2000 metais 100 tūkst. gyventojų teko 380 sergančiųjų depresija, o 2010 metais jau 722. Nuolatinis ir ryškus ligonių skaičiaus augimas rodo, kad penktadaliui depresija sergančių pacientų ligos forma pereina į lėtinę.
Lėtine depresija vadinamas depresinis nuotaikos sutrikimas, besitęsiantis ilgiau nei 2 metus, kai laikotarpiai be simptomų yra trumpesni nei 2 mėnesiai.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 metais depresija taps antra liga pagal išlaidas, kurias valstybės skiria ligonių gydymui ir jų nedarbingumui kompensuoti.