Tai šiek tiek sunervino Rusijos propagandinio kanalo „Russia Today“ vadovybę, nors nelabai pakenkė Maskvos politikai. Tai net nepakeitė kanalo veikimo būdo, tiesiog parodė, kaip puikiai galima naudotis žodžio laisve ir tiesiog JAV viduje kurstyti JAV piliečių antiamerikietiškumą.
Neįtikėtina, bet antiamerikietiškumas Amerikoje madingas.
Tinka viskas, kas parodo JAV neigiamai
„Russia Today“ televizijoje anglų kalba Liz dirbo maždaug dvejus su puse metų. Mergina teigia, kad ateidama dirbti į šį kanalą 2011 m. rugsėjį ji turėjo tam tikrų abejonių, tačiau jas gana greitai užgniaužė – juk JAV prezidentas Barackas Obama pradėjo santykių su Rusija „perkrovimą“.
Prieš tai Liz dirbo reportere ir žinių pranešėja Šiaurės Marianų salų sostinėje Saipane, maždaug 40 min skrydžio iki Guamo. Nenuostabu, kad „Russia Today“ pasiūlymas dirbti Vašingtone sudomino jauną žurnalistę. Pagrindinė kanalo vadovų žinia jai buvo, kad „Russia Today“ nori koncentruotis ties tokiomis temomis, kurios pagrindiniams naujienų kanalams neįdomios ir kurias jie ignoruoja.
„Kai aš paklausiau jų apie žodžio laisvę Rusijoje, jie kalbėjo apie siekį parodyti kitokią perspektyvą bei pabrėžė, jog Šaltasis karas baigėsi. Taip, aš buvau šiek tiek sunerimusi, bet jie užtikrino mane, kad rengsiu reportažus apie JAV vidaus politiką ir nuramino mano abejones dėl to, jog kanalas kontroliuojamas Kremliaus. Jie abejones pateikė kaip absurdišką dalyką ir lygino „Russia Today“ su Al Jazeera English“, - interviu DELFI pasakojo L. Wahl, kuri penktadienį dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje „Saugumo situacija Baltijos regione: grėsmės ir atsakas“.
Elizabeth teigia, kad kanalas tikriausiai specialiai samdo jaunus žurnalistus, kurie kartais būna naivūs ir nežino apie Maskvos tikslus Vakaruose. Jos teigimu, iki karo Ukrainoje dirbdamas „Russia Today“ galėjai pamanyti, kad dirbi įprastoje žiniasklaidos priemonėje: būdavo rengiami reportažai iš Vašingtono, informuojama apie svarbiausius įvykius ar sprendimus.
Tiesa, šiais „įprastais“ reportažais daugiausia buvo siekiama parodyti, kad JAV, Vakarų bei NATO politika yra veidmainiška, kad sistema – korumpuota ir griūvanti. Rusijai ypač pasitarnavo elektroninio šnipinėjimo mastus JAV atskleidusio Edwardo Snowdeno istorija, paviešinti „Wikileaks“ dokumentai, Occupy Wall Street protestai, kurie būdavo rodomi praktiškai kiekvieną dieną.
„Pas mus buvo tabu didžiuotis tuo, kad esi amerikietis. Visa kritika buvo sutelkiama į JAV karines pajėgas, NATO, pasakojamos konspiracijos teorijos apie veiksmus prieš Rusiją. Palaipsniui tai tapo beprotybe. Aš tiesiog pasiekiau lūžio tašką, kai jau supratau, jog tai visiškas absurdas ir nebenoriu būti to dalis“, - pasakoja L. Wahl.
Susakydavo, ko klausti per interviu
Lūžio tašku Liz tapo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje Rusijos kariai nepažymėtomis uniformomis apsupo svarbiausius Krymo Simferopolio pastatus, kovo mėnesį surengtas žaibiškas referendumas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuos Krymas įtraukiamas į Rusijos valstybės sudėtį – kitaip tariant, aneksuojamas.
„Tuo metu mes pradėjome labai stipriai koncentruotis ties šia tema, redakcinė politika buvo labai aiški. Buvo aišku, kad už viso šito slypi konkretus naratyvas, kurį mes norime prastumti. Tai buvo laikas, kai klausimai buvo parengiami iš anksto: prieš žinias naujienų tarnybos vadovas visuomet norėdavo susėsti ir aptarti viską, nurodydamas aspektus, kuriuos mes norime pabrėžti, klausimus, kuriuos norime užduoti, istoriją, kurią norime pateikti. Viskas buvo taip įtempta, aš jaučiausi, kad kiekvienas žodis iš mano burnos buvo tikrinamas ir cenzūruojamas“, - pasakojo Liz.
L. Wahl sako, kad ji ėmė interviu iš respublikonų kongresmeno Rono Paulo apie Ukrainą. Tuo metu kaip tik vystėsi įvykiai Kryme ir pasaulio žiniasklaida ėmė viešinti įrodymus, kad prieš Ukrainą veikia Rusijos kariai.
„Bet redakcijoje norėjo, kad aš apie tai jo net neklausčiau. Ir aš pagalvojau: nesąmonė, neįmanoma to nepaklausti Rusijos televizijos kanale, juk tai vyksta, tai nauji įvykiai, kaip gali to neklausti? Galiausiai, aš uždaviau šį klausimą, nepateikdama jokios redakcinės pozicijos, tiesiog uždaviau klausimą. Ir, žinoma, interviu buvo išcenzūruotas, tas klausimas iškirptas, taigi aš negalėjau net paminėti Rusijos įsitraukimo į įvykius Kryme“, - sakė žurnalistė.
L. Wahl sako, kad su karu Ukrainoje „Russia Today“ pradėjo tiesiogines manipuliacijas turiniu: bandė prastumti terminologiją „faišistai“, „neonaciai“ ar „ultranacionalistai“ apibūdinti Viktoro Janukovyčiaus priešininkams, Rusijos įsitraukimą buvo bandoma pateikti ne kaip agresiją, bet kaip taikos palaikymo misiją ar rusakalbių gelbėjimą.
„Iš to išėjo visiškas absurdas. Kai pasirodė rusų kariai Kryme, mums iš pradžių pasakė to visai neminėti. Galų galiausiai net instrukcijų nereikia, tu jau iš anksto žinai, ko iš tavęs tikisi. Bet kai aplink visi kalba, tampa sunku neigti, kad rusai yra ten. OK, tada jie savanoriai arba gal taikos palaikytojai. Kiekvieną kartą tos ribos stumiamos ir stumiamos iki absurdo. Man tai labai nepatiko, nes tai buvo aktyvus karinis konfliktas, kuriame kovojo ir žuvo žmonės. Kai esi žurnalistas, tu nenori būti problemos dalis“, - sako L. Wahl.
Žaidi žaidime ir tiek
Klausiama, kaip į susiformavusias taisykles reaguodavo jos kolegos, pašnekovė sako, kad dauguma jų jautėsi nesmagiai, bet tikėjosi, kad tai praeis kartu su krize Ukrainoje. Iš dalies jie teisūs, nes Rusija sėkmingai pasinaudojo susiklosčiusia situacija Sirijoje.
„Daug žmonių jautėsi nesmagiai, bet jie veikiausiai tikėjosi, kad Ukrainos istorija praeis. Susiformuoja toks mentalitetas, kad žaidi žaidimą ir tiek. Kai kurie žmonės įtikina save, kad jie tarnauja viešajam interesui“, - sako Liz.
„Bet esmė ta, kad didžioji dalis mūsų reportažų buvo tiesa. Nebuvo taip, kad tu 24/7 transliuoji propagandą, jie suteikia tau galimybę imtis temų, kurios tau atrodo svarbios ir patrauklios. Kai kuriomis dienomis galėjai net pamanyti: vau, didžiuojuosi tu, ką padariau. Manau, kad tai viena priežasčių, kodėl kiti žurnalistai lieka dirbti“, - pasakoja žurnalistė.
Tačiau yra ir nepatrauklioji šios „laisvės“ pusė: svarbių temų gali imtis tol, kol JAV atrodo blogai.
„Bet kas tinka, kas parodo, kad JAV nėra niekuo geresnė ir neturi teisės kištis į tarptautinius: esą, kas mes tokie, kad rodytume pirštais į Rusiją, jei mūsų pačių šalis turi problemų“, - sakė L. Wahl.
Pasak pašnekovės, Rusijos interesus puikiausiai atitinka nedidelis amerikiečių visuomenės domėjimasis įvykiais Ukrainoje: „Norima pasakyti, kam domėtis įvykiais Ukrainoje, jei vyksta tiek įdomių dalykų“.
Išėjusi iš darbo patyrė puolimą
L. Wahl sako, kad išėjusi iš darbo sulaukė kai kurių kolegų sveikinimų už drąsą, bet vėliau teko patirti ir kritikos. Kanalo vadovybė jos išėjimą traktavo kaip savireklamą, tačiau vėliau Liz pradėta vadinti naujo Šaltojo karo ištroškusių neokonservatorių šuniuku.
„Kai kurie žmonės tikrai tiki „Russia Today“ misija, jų nuomone, JAV yra hegemonė pasaulyje ir jie jaučiasi savo vėžėse. Viena žurnalistė ypatingai yra įsitraukusi į konspiracijos teorijas, ji pasižymi labai priešišku požiūriu į Vakarus. Todėl atsirado nedidelė grupė žmonių, kurie bandė apšmeižti mane ir mano motyvaciją: jie mane pavadino neokonų, kurie ištroškę naujo Šaltojo karo, šuniuku", - pasakojo žurnalistė.
Pasak L. Wahl, „Russia Today“ dirbantys žurnalistai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis straipsniu prieš Liz. Ji iš pradžių visa tai ignoravo: „Tačiau kas nutinka: po kiek laiko tokios istorijos pradeda gyventi savo gyvenimą. Jei ką nors pakartoji daug kartų, tai tampa tiesa. Ir nors šitas šmeižtas netaps tiesa, bet tikrai taps šios istorijos dalimi“.
„Gavau gausybę neapykantos kupinų žinučių, kad esu neokonų šuo, kad tarnauju žydams. Ir tai nebuvo keletas žinučių, jų buvo daugybė. Jie sutelkia tuos paranojiškus žmones ir skatina neapykantą. Tai vienas baisiausių rusiškos žiniasklaidos veikimo principų", - sako Liz.
Klausiama, ką veikia šiuo metu, L. Wahl sako neseniai ištekėjusi ir važinėjanti po įvairias šalis pasakodama apie Rusijos žiniasklaidos propagandos metodus. Liz sako nesigailinti, kad pačiai teko dirbti Rusijos propagandiniame televizijos kanale, nes tai suteikė patirties. Šiuo metu apie tai ji kuria dokumentinį filmą.