„Mes to neišvengsime, ypač tuomet, jei bus rimtesnių pasekmių ir sutrikdyta jų sveikata. Manau, jie tikrai bandys bylinėtis su valstybe ir reikalauti atlyginti žalą. Žinoma, karantinas – ypatinga situacija, bet čia kaip į karą pasiuntė kariuomenę be ginklų“, – interviu Eltai teigė T. Birmontienė.
Profesorė apžvelgė ir Vyriausybės įvestus naujus ribojimus karantino laikotarpiu. Kol kas, pasak T. Birmontienės, Vyriausybė vadovaujasi Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu bei jo priimtomis naujomis pataisomis, todėl, pasak profesorės, savo įgaliojimų neviršijo. Kitas klausimas, pasak profesorės, kaip Ministrų Kabineto nutarimus pavyks realiai įvykdyti. Pasak jos, įgyvendinimo tvarka jau dabar kelia abejonių.
– Vyriausybės trečiadienį priimtame nutarime numatoma, kad nuo balandžio 10 dienos 20 valandos iki balandžio 13 dienos 20 valandos bus ribojamas asmenų atvykimas į ne savo gyvenamosios savivaldybės miestus ir miestelius. Kaip manote, ar tokie judėjimo laisvės suvaržymai nepažeidžia žmogaus teisių?
– Trečiadienį įsigaliojo Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos. Parlamentas, kaip prisimenate, buvo teikęs šio įstatymo pataisas. Įstatymo nuostatose yra įrašyta tokia galimybė, kad karantino metu gali būti laikinai ribojamas asmenų įvažiavimas, išvažiavimas iš miestų ir miestelių. Iki vakar dienos Vyriausybė būtų negalėjusi to riboti, bet kadangi Seimas priėmė įstatymo pataisas, dabar gali. Visų pirma tai yra Seimo sprendimas, tiksliau, jis sudarė prielaidas tokiam sprendimui. Tai šis sprendimas grįstas 21 straipsniu apie karantiną ir jo pataisose yra įrašyta nuostata, kad karantino metu gali būti laikinai ribojamas gyventojų išvykimas už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimas joje. Vyriausybės sprendimas yra grindžiamas būtent šio įstatymo nuostatomis, kurį Seimas neseniai pakeitė. Todėl Vyriausybė tik trečiadienį ir tegalėjo priimti šį sprendimą. Iki to laiko ji tokio sprendimo nebūtų galėjusi priimti.
– Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė užsiminė, kad per ilgąjį Velykų savaitgalį vykstantieji į savo sodybas ar namus kituose miestuose turėtų pateikti judėjimą kontroliuojantiems pareigūnams nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus. Ar visuomet pareigūnai gali prašyti parodyti tokio tipo dokumentus bei asmens tapatybės dokumentus?
– Pareigūnai lyg ir visada (gali – ELTA). Man atrodo, bet kuris ribojimas turi būti proto ribose. Konstitucija numato judėjimo laisvę. Ji gali būti ribojama įstatymu, tai štai tą įstatymą ir priėmė, bet riboti judėjimą gali tik laikinai. Šiuo atveju parašytas konkretus terminas, tai galima manyti, kad esant tokiai ekstremaliai situacijai, jeigu pagrindo yra, tai gal ir būtų įmanoma kažkaip pateisinti judėjimo apribojimus. Bet, aišku, kaip tai bus vykdoma? Svarbu, kad vykdant šį reikalavimą ribos nebūtų peržengtos. Ir kad apskritai nebūtų įvestas šalyje drastiškas režimas. Pareigūnai iš esmės gali paprašyti dokumentų, kai pažeidžiamos nuostatos. Bet apskritai, kad visi mes turime vaikščioti su pasais ir deklaruotais gyvenamosios vietos dokumentais... Nežinau, man įgyvendinimo tvarka kelia abejonių. Bet šiuo atveju tai leido pats Seimas.
– Neseniai tarp Seimo narių vyko nemaža diskusija, ar Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų skelbdama karantiną bei jo priemones. Buvo svarstančiųjų, kad Lietuvai reikėjo pasekti kai kurių kaimyninių valstybių pavyzdžiu ir skelbti nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ar manote, kad Lietuvoje reikia skelbti nepaprastąją padėtį?
– Lietuva jau turėjo Civilinės saugos ir Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymus. Užkrečiamų ligų įstatyme yra numatyta labai daug įvairių apribojimų ir įvairaus reguliavimo. Nepamirškime, kad Lietuva jį priėmė dar 1996 m. Vadinasi, Lietuvoje jau labai seniai buvo suformuota plati sveikatos teisės reguliavimo bazė. Kitos valstybės ir mūsų kaimynės tokio reguliavimo tuo metu neturėjo tikrai ir neturėjo taip išvystytos šios teisės. Todėl Lietuva šiuo atveju dabar turėjo galimybę rinktis. Jeigu taip griežtai žiūrėtume į Konstitucijos nuostatas, nepaprastoji padėtis susijusi su tam tikrais neramumais pačioje valstybėje ir kylant grėsmei valstybės saugumui. Tuo pačiu metu mes turime įstatymų, kurie kalba apie karantiną. Taigi Lietuva turėjo galimybę pasirinkti vieną ar kitą teisinį reguliavimą. Lietuvoje buvo pasirinktas kelias taikyti Civilinės saugos ir Užkrečiamųjų ligų įstatymus. Man sunku pasakyti, kodėl Latvija pasirinko įvesti nepaprastąją padėtį, ar dėl to kad turėjo tik tokią galimybę tuos ribojimus nustatyti. Manau, čia reikia plačiau žinoti kitų valstybių teisinę bazę, ar valstybė galėjo pasiremti kokiu kitu teisiniu reguliavimu bei kitais įstatymai. Gal jiems buvo tik vienintelė galimybė įvesti nepaprastąją padėtį. Mūsų atveju buvo eita kitu keliu. Aš neraginčiau šiuo metu pasinaudoti būtent nepaprastosios padėties institutu. Man šių dviejų įstatymų kol kas pakanka.
– Kaip manote, ar Seimas, vis rečiau besirinkdamas į posėdžius, atlieka savo konstitucinę pareigą ir tikslingai vykdo parlamentinę kontrolę Vyriausybei? Ar karantinas yra pakankama aplinkybė, kuri pateisintų Seimo narių nesirinkimą?
– Aš manau, problema yra, ir parlamentinė kontrolė turi būti. Vis tik, jei Seimas nesirenka in corpore, tai Seimo komitetai turi veikti, ypač tie, kurie yra atsakingi ir kurių kompetencijos ribose yra kontroliuoti Vyriausybės veiklą, būtent šioje srityje įvedant tam tikrus apribojimus. Dėl to Seimo labai pasigendama. Aš pasigendu, nes matome tik Vyriausybę ir visiškai nematome vaidmens Seimo komitetų, kurie tikrai turėtų veikti ir pastoviai rinktis ir vykdyti tam tikrą kontrolę. Šiuo atveju, tikrai manau, kad atskiri Seimo komitetai turėtų būti aktyvūs, matomi ir girdimi. Neturėtų būti viskas atiduodama Vyriausybei, nes tikrai ribojimai yra labai svarbūs ir dabar žmogaus teisės yra ribojamos. Vyriausybė šiuo metu priima įvairius sprendimus ir atskirų pareigūnų sprendimai kartais yra netgi labai drastiški. Todėl parlamentinė kontrolė turėtų būti, nes ir tokioje situacijoje, kokioje esame dabar, parlamentas karantine turi veikti.
– Parlamentas dėl koronaviruso nepaskyrė trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų, todėl teismas tęsia darbą senos sudėties. Tai pirmas kartas, kai Seimas nesugebėjo paskirti laiku KT teisėjų. Kaip vertinate šią situaciją?
– Konstitucinio Teismo įstatyme yra nustatyta nuostata, kad jeigu laiku nėra paskirtas teisėjas, tai teisėjas, kurio kadencija baigėsi, toliau vykdo pareigas. Aišku, situacija nėra labai palanki ir nėra labai gera. KT teisėjai, kaip ir visi kiti teisėjai ir pareigūnai, yra skiriami ir tas procesas turėtų vykti nenutrūkstamai. Aišku, galima suprasti, kai kovo viduryje buvo paskelbta pandemija, tai galėjo sutrukdyti kažkiek parlamento darbą. Balandžio mėnesį parlamentas dar rinksis, tai manau, tą klausimą turi spręsti.
– Profesore, ar matote dar kokių žmogaus teisių pažeidimų šiuo karantino laikotarpiu?
– Labiausiai jaudinuosi dėl gydytojų ir medikų bei visų, kurie dirba sveikatos priežiūros srityje, teisių. Manau, kad situacija, kai jie buvo mesti į mūšio lauką visiškai nepasiruošę ir be apsaugos priemonių, papildomų finansinių garantijų nėra gera. Žinoma, mūsų visų teisės varžomos ir galime sutikti su tam tikrais varžymais ir, tikėkimės, jie duos naudą. Bet medicinos darbuotojų, medicinos personalo, šioje srityje dirbančių žmonių teisės buvo pažeistos, buvo neapsaugotos jų sveikatos ir gyvybės. Kitaip tariant, mūsų visos visuomenės sveikata pirmiausia juk rūpinasi gydytojai, o šie žmonės buvo palikti nepasaugoti.
– Ar medikai galėtų vėliau kreiptis į teismus ir skųstis dėl savo teisių?
– Manau, ateityje medikai galės tai daryti. Mes to neišvengsime, ypač tada, jei bus rimtesnių pasekmių bei sutrikdyta jų sveikata. Manau, jie tikrai bandys bylinėtis su valstybe ir reikalauti atlyginti žalą Žinoma, karantinas – ypatinga situacija, bet čia kaip į karą pasiuntė kariuomenę be ginklų.