„Dažnai atrodo, kad minime sukaktis, tremtis, sukilimus ir pergales, tačiau nebetikime tais idealais, kurie šias datas sukūrė. Nebetikime tautine valstybe, kuria šventai tikėjo signatarai, savanoriai, partizanai ir tremtiniai“, – per iškilmingą posėdį kalbėjo V. M. Čigriejienė.
„Šiandien visur švenčiamas mūsų valstybės šimtmetis, bet nusisukama nuo tą šimtmečio stebuklą įgalinusių idealų, nuo idealo mažai tautai turėti savo Valstybę“, – tvirtino ji.
Buvusi Seimo narė pabrėžė, kad ypač reikėtų branginti lietuvių kalbą, saugoti jos abėcėlę, pavardžių rašybą. Anot jos, dabar gimtoji kalba dingsta iš viešųjų užrašų.
„Eini gatve ir jau nebesupranti, kurioje pasaulio šaly esi, viešuosiuose tekstuose pavardės rašomos taip „originaliai“, kad nepoliglotai sunkiai gali suprasti, kaip jas skaityti“, – teigė V. M. Čigriejienė.
„Įleistas svetimos kalbos virusas tarp lietuviškų žodžių jau pradeda savo naikintojo misiją. Ir tas virusas pamažu ir tyliai ardo mūsų gramatikos ir rašybos sistemą. Deja, turintys galių saugoti lietuvių kalbą, į savo prievolę tai daryti žvelgia labai atsainiai“, – sakė ji.
„Ar Jūs užmiršote mūsų protėvių pasipriešinimą kirilicai – nelietuviškai abėcėlei? Mūsų protėvius, kurie dėl šio pasipriešinimo 40 metų vargo be lietuviško rašto ir lietuviškos mokyklos. Ar jūs užmiršote knygnešių fenomeną, jų pasiaukojimą dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviško rašto apsaugojimo ir išsaugojimo?“ – klausė V. M. Čigriejienė.
Eksparlamentarė kritikavo ir siekį išplėsti dvigubos pilietybės institutą. Pasak jos, puolama keisti Konstituciją, dalyti neatsakingus pažadus tiems, kam Lietuvos pilietybė reikalinga tik dėl ekonominių sumetimų.
V. M. Čigriejienė priminė, kad būdami tremtyje mokytojai stengėsi išlaikyti lietuvybę nepalankiausiomis sąlygomis. Jų pastangomis tremtinių vaikai suvokė, kokia svarbi žmogui yra tauta ir gimtoji kalba.
„Jų dėka sužinojome, kad negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių“, – sakė buvusi tremtinė.
Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti.
1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.