Šiai komisijai anksčiau liudijęs Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys pasakojo girdėjęs esą M. Dūdai buvo duotas toks lapas.
Jis taip pat liudijo, kad esą iš M. Dūdos girdėjo apie tai, kad jam yra daromas spaudimas nenutraukti CŽV kalėjimų bylos.
Komisijoje liudijęs M. Dūda aiškiai konstatavo du dalykus – kad joks sąrašas jam nebuvo pateiktas, ir kad su J. Rėksniu niekada nekalbėjęs apie ikiteisminio tyrimo detales.
Tačiau prokuroras patvirtino, kad yra buvę diskusija bendrai apie situaciją prokuratūroje, apie nesutarimus su aukštesniuoju prokuroru, su tiesioginiu vadovu, apie požiūrių skirtumus su aukščiausia prokuratūros vadovybe.
Dabar advokatu dirbantis buvęs prokuroras paaiškino komisijos nariams, kas yra ikiteisminis tyrimas.
„Tai yra visa eilė proceso veiksmų, kuriuos atlieki, ir gauni kažkokius faktinius duomenis. Tu juos vertini, kvalifikuoji veikas, darai kažkokias išvadas“, – sakė M. Dūda.
Jis nesureikšmino fakto, kad būna ir nesutarimų tame procese.
„Ten, kur – du teisininkai, ten – trys nuomonės, arba – keturios ar net penkios. Visiškai normalu, kad yra nuomonių skirtumai, skirtingi požiūriai į tam tikras situacijas, skirtingas faktinių aplinkybių, procesinių situacijų, procesinių perspektyvų vertinimas ir skirtingas priimamų sprendimų argumentavimas. Tai yra natūralu. (…) Neketinu slėpti, kad ne vienu ir ne dviem atvejais mano ir aukštesniojo prokuroro požiūriai skyrėsi. Tai yra visiškai normalu“, – sakė M. Dūda.
Jaunas teisininkas plačiai nesileido į pasakojimus, kodėl išėjo iš darbo prokuratūroje.
„Jeigu Jus domina mano išėjimo iš prokuratūros aplinkybės, tai visiems yra labai aiškiai žinoma, kad aš išėjau savo noru. Tai yra reglamentuota įstatymu – parašęs prašymą generaliniam prokurorui atleisti mane iš užimamų pareigų. Prašymas buvo patenkintas, ir aš baigiau tarnybą prokuratūroje.
Kalbant apie visus kitus dalykus – emocijas, dar kažką, tai galėtų būti mano nuomonė, vertinimai. Tam tiesos kriterijus nėra taikomas. Šioje komisijoje aš apie tai net nenorėčiau kalbėti. Galime su kažkuo apie tai pasikalbėti privačiame pokalbyje, bet ne čia, kai yra mano oficialus, aiškus dalyvavimas konkrečiai apibrėžtais klausimais“, – sakė M. Dūda.
Per komisijos posėdį jis dar pasakė, kad jam niekada nebuvo gėda dėl priimtų sprendimų.
Dūda atrankos procedūroje išskyrė asmenines savybes
Paklaustas apie jo nuomonę dėl prokurorų atrankos procedūros M. Dūda sakė, kad pasaulyje yra įvairių prokuratūros veiklos formų, įvairaus atskaitingumo, įvairi skyrimo tvarka.
„Yra argumentų už ir prieš. Tam aukštus mokslus baigę žmonės daro tyrimus, aiškinasi situaciją. Mano galva, svarbiausia – kokia sistema bebūtų, (...) kad žmogus sąžiningas būtų, kad stuburą turėtų, kad nepasiduotų jokiai įtakai, ir priimtų sprendimus pagal įstatymą ir savo sąžinę. Daugiau nieko nereikia“, – sakė M. Dūda.
Dar jis komisijos nariams paaiškino, ką turi mintyje naudodamas žodžių junginį „procesinis chuliganizmas“.
„Ir dabar, dirbdamas advokatu, susiduriu su tuo, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai priima sprendimus, atlieka veiksmus, naudoja procesinę prievartą, kai tam nėra nei teisėto nei faktinio pagrindo, tiesiog bukai cituodami Baudžiamojo proceso kodeksą ir aklai taikydami Baudžiamąjį kodeksą“, – sakė M. Dūda.
Priminė komisijai atsakomybių ribas
Savo liudijimą komisijai prokuroras pradėjo nuo to, kad priminė jos nariams, už ką yra atsakinga komisija. Jis teigė tais klausimais neturįs ką pasakyti.
„Gerbiamieji komisijos nariai, iš tikrųjų aš skyriau šiek tiek dėmesio susipažinti su tuo, kokie klausimai yra nagrinėjami šitoje komisijoje. Susipažinau su 2018 m. rugsėjo 25 d. LR Seimo nutarimu dėl komisijos sudarymo ir su pakeitimais. Įdėmiai perskaičiau ketvirtą straipsnį, bandydamas suprasti jūsų įgaliojimų ribas ir apimtį dalykų, apie kuriuos galėčiau, turėčiau kalbėti. Labai aiškiai turiu pasakyti, kad šitoje apimtyje, kiek tai yra reglamentuota 4 straipsnyje, jokios informacijos, duomenų, aš Jums pateikti negaliu, nes jų tiesiog neturiu ir nežinau.
Jokių duomenų apie suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams aš neturiu. Apie – interesų grupių poveikį teisėkūros procesui duomenų aš neturiu. Apie interesų grupių poveikį vadovams, jų rinkimui, skyrimui ir veiklai duomenų aš tikrai neturiu. Lygiai taip pat aš neturiu jokių duomenų apie neteisėtą įtaką valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovams. Šitoje apimtyje, kiek įpareigota komisija tirti ir pateikti kažkokias išvadas, aš tikrai neturiu Jums ką pasakyti“, – sakė M. Dūda.