ANK straipsnyje, dėl kurio LAT kreipėsi į KT, nurodoma, kad asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nustačius, kad jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimą galima priteisti tik iš valstybės.
LAT teisėjų kolegijos nuomone, minėtas ANK straipsnis galimai prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti išlaidų advokatui atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo).
LAT išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. V. prašymą, kuriuo ji ginčijo iš jos priteistų 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą D. R. (asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta) naudai.
Administracinio nusižengimo bylos teisena D. R. buvo pradėta pagal L. V. pareiškimą dėl tam tikrų nusižengimų, tačiau policijos komisariato buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas L. V. skundo dėl teisenos nutraukimo netenkino ir policijos nutarimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkino L. V. apeliacinio skundo. Po LAT kreipimosi į KT bylos nagrinėjimas atidėtas tol, kol bus gautas KT nutarimas.
Byloje kilo klausimas, ar bylų nagrinėjimo teisme išlaidų advokato paslaugoms atlyginimas asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, gali būti priteisiamas ne iš valstybės, o iš administracinių nusižengimų teiseną inicijavusio pareiškėjo, t. y. asmens, kuris pranešė apie veikos padarymą, nurodė, kad šia veika jam padaryta žala, ir kurį pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju, ir šis asmuo vėliau teikė skundus dėl nutrauktos teisenos.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog pagal konstitucinį teisinės valstybės principą administracinių nusižengimų teisena turi būti reguliuojama taip, kad būtų užtikrinta ne tik proceso dalyvių teisių apsauga, bet ir teismo įgaliojimai spręsti dėl išlaidų advokatui atlyginimo. Teismai turėtų turėti teisinę galimybę atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir spręsti išlaidų advokatui atlyginimo klausimą individualiai, atsižvelgdami į procesinę situaciją, ypač jei ji yra nulemta proceso dalyvio, kuris teikia nepagrįstus skundus dėl priimto procesinio sprendimo.
Prie nutarties kreiptis į KT yra pridėta ir atskiroji teisėjo nuomonė, pažymint, kad sprendžiant dėl traukto administracinėn atsakomybėn asmens išlaidų advokatui atlyginimo, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad sąžiningas pareiškėjas (nukentėjusysis) neprivalo atlyginti šių išlaidų. Todėl, teisėjo nuomone, į KT būtina kreiptis tik su prašymu ištirti, ar atitinkamas ANK straipsnis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek šis straipsnis nenustato galimybės teismui priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo), kuris piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.