Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša sako, kad apie Pietų Afrikos atmainos atvejus sužinota pirmadienį vakare.
Anot jo, taip pat stebimas ir masinis britiškosios atmainos plitimas visuomenėje.
„Sekoskaitos tyrimais jau užfiksuoti 225 atvejai, stebime masišką plitimą ir jo didėjimą. Tas procesas iš esmės vyksta visame pasaulyje“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.
Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ėmėsi veiksmų, kad identifikuotų šia atmaina užsikrėtusius asmenis bei jų kontaktus, užkrėčiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas mano, kad Lietuvoje trūksta kokybiškos epidemiologinės analizės.
„Iki šiol nemačiau nė vienos epidemiologinės analizės: dėl kokio elgesio, kokiose žmonių grupėse ir kaip plinta koronavirusas? Svarbu žinoti kur, kaip, nuo ko plinta, kad užbėgtume įvykiams už akių“, – kalbėjo jis.
„Kitų šalių duomenys rodo, kad kai kur 5, kai kur 20 proc. infekuotų žmonių sąlygoja 80 proc. naujų užsikrėtimo atvejų. Kadangi virusai šitie plinta daug greičiau, ypač svarbu stebėti, kas yra tie žmonės, kurie užsikrečia šiomis atmainomis, kurie tampa superplatintojais“, – sakė S. Čaplinskas.
NVSPL pranešė, kad Vilniuje iš tirtų ėminių 53 proc. – britiškoji atmaina, tačiau, S. Čaplinsko manymu, nereikėtų visos sostinės imti laikyti „juoduoju tašku“.
„Vilniuje gyvena daugiau nei pusė milijono gyventojų. Čia pasigendu tikros epidemiologinės stebėsenos. Jie (laboratorija – Delfi) atlieka savo darbą, ištiria, bet jei šie duomenys labai operatyviai nenaudojami keisti, gerinti atsaką, analizuoti, kur plinta virusas, tuomet patarėjai sprendimų priėmėjams ir siūlo vien tiktai griežtinti priemones – tęsti ar dar labiau griežtinti karantiną. Šitos priemonės jau yra išsisėmusios. Turi būti tikslinė, taškinė epidemiologija. Jeigu žmogui lūžo pirštas, reikia mobilizuoti vieną pirštą, o ne abi rankas“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
Jis taip pat įspėjo, kad aptiktos atmainos yra signalas, jog turėsime spartesnį viruso plitimą.
„Britiškoji atmaina plinta greičiau, dėl to kad virusas greičiau patenka į kvėpavimo takus ir daugiau to viruso pasigamina žmogaus kvėpavimo takų ląstelėse. Pietų Afrikos atmaina pasižymi tokiomis pat savybėmis, tačiau panašu, kad kai kurie skiepai gali būti mažiau efektyvūs“, – aiškino S. Čaplinskas.
„Kalbant apie Pietų Afrikos koronaviruso atmainą, kai virusas [Pietų Afrikoje] modifikavosi, per 5–6 savaites jis tapo vyraujantis, visos kitos atmainos išstumtos. <…> Reiškia visos prognozės gali keistis į blogąją pusę“, – pridūrė jis.
Pasak S. Čaplinsko, be kita ko reikėtų sparčiau vykdyti ir vakcinaciją, plėsti testavimą.
„Labiausiai neramina tai, kad daug vakcinų kol kas guli nepanaudotos, o didžiausios rizikos grupės žmonių paskiepyta tiktai trečdalis“, – interviu laidoje „Delfi diena“ sakė užkrečiamųjų ligų specialistas.