Kalbėdamas apie Ekspertų tarybos prie Vyriausybės svarstymus leisti nedėvėti kaukių lauke, kai arti nėra pašalinių asmenų, profesorius teigė, kad tam pritaria.
„Lauke kaukės rekomenduojamos nebent, kai yra didelis žmonių susibūrimas ir jie būna ilgai vienas šalia kito. Priešingu atveju vėjas išsklaido virusus, veikia ultravioletiniai spinduliai. Be to, jei nuolat žmogus bus su kauke lauke arba vienas savo automobiliu važiuos su ta kauke, ji sudrėks. Tada, kai įeisi į uždarą patalpą, kur reikia, kad ji apsaugotų ir kad jos filtracinės savybės nebūtų prarastos, jos jau bus prarastos – ji nebebus efektyvi“, – antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė S. Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad tinkamai dėvima medicininė kaukė turi panašų poveikį kaip respiratorius.
„Skirtumas tas, kad respiratoriai geriau priglunda ir atitinkamai per juos sunkiau kvėpuoti“, – pažymėjo pašnekovas.
Pasak S. Čaplinsko, pandemija išmokė geriau suprasti apsauginių kaukių naudą.
„Dabar jau visuomenei žiūrėti į žmogų be kaukės uždaroje patalpoje – jis atrodo keistai, o prieš tai buvo atvirkščiai. (…) Čia įžiūrėčiau teigiamą dalyką – dabar mes išmokom ir suprantame, kad tai yra normalu, kad tai yra aukštos kultūros reikalas saugoti save, aplinkinius ir dėvėti kaukę tada, kada reikia ir taip, kaip reikia“, – tęsė jis.
Medžiaginė kaukė – dėl grožio?
Paklaustas, kodėl kai kurie pasaulio lyderiai dėvi dvi kaukes, jis paaiškino, kad viršuje esanti medvilninė kaukė arba respiratorius padeda pirmajai medicininei kaukei geriau priglusti. Pasak S. Čaplinsko, medžiaginę kaukę galima dėti ant viršaus reklamos tikslais arba dėl grožio.
„Kad geriau priglustų ir antra priežastis – grožis. Filtracinių savybių, jei teisingai dėvima medicininė kaukė, medvilninė kaukė neprideda, tik padeda medicininei kaukei geriau priglusti. Na, gal ir estetinis dalykas – nuolat ją keisti, išnaudoti reklamos tikslais“, – sakė S. Čaplinskas, paaiškinęs, kad medvilninės kaukės yra mažiau efektyvios ir turėtų būti nuolat keičiamos bei skalbiamos.
Profesoriaus nuomone, valdžia kol kas daro panašias klaidas, kaip ir pavasarį – skelbia daug bauginančios informacijos ir skaičių, tačiau per mažai žmonėms aiškina ribojimų pagrįstumą.
„Manau, kad lipame ant to paties grėblio. Tos pamokos, kurios turėjo būti išmoktos per pirmą karantiną, po jo, nelabai buvo išmoktos. Niekada nevėlu mokytis – laisvinti karantiną ir aiškinti žmonėms, kaip reikia elgtis: šito reikia. Ne vien gąsdinimo, buhalterinių skaičiukų transliacijos į eterį“, – teigė S. Čaplinskas.
Dėl to jis pažymėjo, kad daugiau galių ir atsakomybių turėtų būti suteikta savivaldybėms.
„Jei priemonės nebus palaikomos žmonių, nesvarbu kokios – ar draudimų, ar priešingai, – jos nebus efektyvios“, – pabrėžė profesorius.
Vertindamas Statistikos departamento pranešimą apie trečiąją pandemijos bangą, S. Čaplinskas teigė, kad tokių faktų kol kas nėra.
„Kol kas nėra aiškių faktų, kad turime tą vadinamą trečią bangą. Niekur nedingo antroji – turime pakilimą, nusileidimą ir panašiai. Ir kodėl turime? – Nesugebėjome laiku sudaryti sąlygas patiems žmonėms norėti ir siekti sužinoti savo kovidinį statustą. Testavimo sumažėjimas yra pavojingas signalas, bet žmonių per prievartą negalima versti testuotis“, – pastebėjo jis.
Anot S. Čaplinsko, dėl šių priežasčių visuomenei reikia nuoširdžios valdžios komunikacijos, rūpinimosi žmonių emocine sveikata.
„Reikėtų daugiau, kad patys žmonės galėtų ir suprastų, kodėl ir kaip reikia elgtis. Judėjimas tarp savivaldybių – seniai aišku, kad jis yra nepagrįstas, ne ten plinta virusas, ši priemonė jau yra išsisėmusi. Ji atneša daugiau žalos nei naudos, kai negalime aplankyti savo artimųjų, (...) bet šitą reikia daryti saugiai. Galbūt su tais pačiais respiratoriais“, – pridūrė profesorius.