Profesorius sako, kad sprendimas dėl priverstinio kaukių nešiojimo buvo reikalingas tam, kad žmones priprastų nešioti kaukes, kai yra rizika.
„Ne, atsipalaiduoti negalima. Kitas klausimas – dėl kaukių naudojimo ore, lauke, tai manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, kad žmonės suprastų, kad kaukė privaloma, bet jokios medicininės logikos nebuvo tame, kad vienam žmogui miške ar vienam žmogui einant lauke reiktų naudoti medicininę kaukę. Ją reikia naudoti tada, kai esame šalia žmonių, artėjame prie jų, o ypač – uždaroje patalpoje“, – tikina S.Čaplinskas.
Atsipalaidavimas gali baigtis liūdnai
Anot jo, atsipalaidavimas, kurį jau galima matyti gatvėse ir baruose, kai kam gali baigtis labai liūdnai.
„Toks atsipalaidavimas neabejotinai kai kam baigsis labai liūdnai. Viena vertus, logiška, kad mes norime kuo greičiau vėl gyventi pilnavertį gyvenimą, bet turėtume prisiminti, ypač galbūt prieš keliant gėrimą ar panašiai, reikia prisiminti, kad ir pats artimiausias mums žmogus gali sirgti koronavirusu ir apie tai nežinoti“, – sako S.Čaplinskas.
O kaukės, anot profesoriaus, yra labai svarbios dėl senjorų saugumo, būtent todėl pabrėžiama, kad žmonėms, turintiems gretutinių ligų, labai lengva užsikrėsti koronavirusu.
„Mes apsukame ratą apie tą patį iš kitos pusės. Aš galiu pateiki pavyzdį, kai mano bendramokslis, kuris dirba Niujorke koronaviruso židinyje, jis dėvi net namuose visą laiką medicininę kaukę ir minimaliai bendrauja su žmona ir vaiku, naudojasi atskiru miegamuoju, jis supranta, kad dirba tame židinyje ir nežiūrint į tai, kad vaikas tame amžiuje, kai ši liga mažiau pavojinga, vėlgi atsiranda vis daugiau duomenų, kad net ir vaikams ši liga gali būti mirtina. Niujorke, mano žiniomis, yra trys vaikai, mirę nuo koronaviruso. O kalbant apie didesnę apsaugą senjorams, tiems žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų susirgti koronavirusu yra be galo lengva“, – sako profesorius.
Profesorius: pavojus visada išlieka
Šią savaitę paaiškėjo, kad dar šiais mokslo metais vaikai galės grįžti į mokyklas. Anot profesoriaus, ir šiuo atveju reiktų išlikti budriems.
„Supraskime tokį dalyką, kad tol, kol nebus vakcinos, ir kol visi nebus paskiepyti, panašu, tol tas pavojus išliks. Šių dienų mokslo duomenimis, nėra jokių garantijų, kad žmogus, persirengęs koronavirusu, ypač persirgęs lengva forma, įgis patvarų imunitetą. Kol kas tai nėra aišku. Ta tikimybė, pavojus visada išliks.
Nėra kito kelio – tik likti budriems, kuo daugiau tirti ir testuoti. Jeigu matysime, kad yra užsikrėtęs žmogus, reikia kuo greičiau tirti visus jo galimus kontaktus, gal net visą mokyklą. Bet mes turėtume eiti prie to, kad jeigu yra lūžęs pirštas, mums reikia kuo greičiau diagnozuoti, kuris pirštas, sugipsuoti būtent tos rankos tą pirštą, o ne visą kūną. Taip pat yra ir su valstybe – jau dabar aišku, kad situacija tam tikrose vietovėse gali labai greitai pasikeisti, kolektyvuose. Reikia protingai diferencijuoti“, – aiškina S.Čaplinskas.
Galimi scenarijai dėl koronaviruso
Vis dar yra keli galimi scenarijai, kaip virusas plis, tačiau koronaviruso plitimą gaubia nemažai nežinomųjų.
„Galimi keli scenarijai. Viena vertus, norisi sakyti, kad žmogus galėtų įgyti imunitetą, bet dabar atrodo, kad žmogus gali įgyti imunitetą tik sezonui, metams ar dvejiems, galbūt galimas variantas kaip su vėjaraupiais, kad virusas liks organizme ir vėliau gali suaktyvėti, galbūt gali būti kaip hepatito B virusas ir palaipsniui kažkam sukelti didesnius pažeidimus.
Galbūt gali atsitikti kaip su gripo virusu, kad, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku jis suaktyvėja. Galbūt tokiu atveju, net jeigu bus išrasta vakcina, gali tekti revakcinuotis kiekvienais metais. Kol kas yra labai daug nežinomųjų. Viena aišku, virusas yra labai klastingas. Šio viruso sukeliama liga faktiškai pamėgdžioja bet kurią kitą ligą, gali pažeisti bet kurį organą“, – sako S.Čaplinskas.
Ar saugu bus maudytis?
Anksčiau buvo svarstoma, kad koronaviruso atvejų gali sumažėti esant šiltesnei temperatūrai, dabar kai kas svarsto, kad galbūt viruso plitimą slopina drėgmė.
„Pirmiausia, aš niekada nesakiau, kad atšilus orams virusas pasitrauks. Visgi tikėtina, kad galbūt sezoniškumas gali turėti įtakos, galbūt gali sumažėti, bet dėl drėgmės – aš kol kas nežinau“, – svarstė profesorius.
Laidoje profesoriaus pasiteiravus apie tai, ar bus saugu maudytis, kai prasidės maudynių sezonas, jis tikino, kad nėra tokių duomenų, kad virusas plistų per vandenį.
„Neteko girdėti, kad šis virusas kažkaip ypatingai plistų per vandenį. Nebent įsivaiduotume, kad ten kažkas prispjaudė, jūs įbrisite ir vanduo jums papuls į burną. Tokių įvairių sąmokslo teorijų gali būti, bet virusas plinta oro lašeliniu būdu ir per kontaktą“, – atsakė profesorius.