Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas šeštadienį apie koronavirusą kalbėjo socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje.
„Tiek aš, tiek kiti profesoriai esame ne kartą kartoję, kad mes matome, jog viskas kaip pagal vadovėlį vyksta – ir su kitomis pandemijomis, ir su AIDS pandemija, bet visi užmiršome“, – kalboje sakė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad virusas plinta per tris žingsnius: yra infekcijos šaltinis, yra viruso perdavimo kelias ir yra pats žmogus.
„Dabar, kadangi virusas peršoko rūšinį barjerą, niekas neturi to „natūralaus imuniteto“, kaip kas sako. Tai reiškia, kad visi mes esame imlūs. Kadangi pradžioje „pasisekė“, nes buvo aišku, kad tai koronavirusas, tai čia viena iš priežasčių, kodėl taip greit sukūrė vakcinas. Tačiau buvo neaišku, kaip jis plis, kas atsitiks, ką daryti ir taip toliau“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Profesoriaus teigimu, yra trys galimybės, kaip suvaldyti infekciją: diagnozuoti infekcijos šaltinį ir jį eliminuoti, pasistengti, kad nebūtų virusui imlių žmonių bei užkirsti kelią viruso perdavimui.
„Turime unikalią situaciją – pakankamai skiepų, bet jau seniai aišku, kad tam, jog virusas neplistų – Uhano variantas neplistų, reikia, kad 70 proc. populiacijos būtų neimlūs, įskaitant vaikus. Su delta – jau kitos žaidimo taisyklės ir jau 90 proc., gal net daugiau“, – pažymėjo ekspertas.
Todėl, pasak jo, vadinamąjį kolektyvinį imunitetą pasieksime dar negreit.
„Mes to kolektyvinio imuniteto nepasieksime dar eilę metų“, – tęsė S. Čaplinskas.
Tačiau, kaip pabrėžė jis, net ir ilgalaikio tikslo būtina siekti.
„Ir čia, kad ir kaip kam nesinorėtų, bet vis tik kaukės yra labai svarbus elementas“, – teigė užkrečiamųjų ligų specialistas.
Kartu profesorius neslėpė pasigendantis elementarių dalykų – dabar paskelbiama koronaviruso statistika, tačiau ir toliau, anot jo, būtina atlikti epidemiologines analizes.
„Jeigu žmogus vairuoja kombainą, ar jis gali vairuoti kraną? Turbūt nelabai. Pas mus gavosi taip, kad suplakta viskas į krūvą – ir kontrolė, ir epidemiologinė priežiūra, ir neliko tos priežiūros, neliko normalaus profesinio atsako į pandemiją. Na, ir kaip sakoma – kai susimaišo politika ir mokslas, tai mokslo nebelieka“, – konstatavo S. Čaplinskas.
Kiek vėliau profesorius pažymėjo, kad žmonėms, abejojantiems skiepų nauda, būtina suprantama kalba aiškinti reikšmingus dalykus.
„Reikia specialių žinių, kad aiškiai žmogui atsakyti ta kalba, kuria jis klausia“, – pabrėžė ekspertas.
Kasiulevičius: man keista, kas vyksta su galimybių pasu
LSDP surengtoje diskusijoje dalyvavo ir šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.
„Karantinas buvo reikalingas pradžioje, ypač tada, kol nebuvo skiepų ir iš tiesų jis padėjo išvengti daliai žmonių užsikrėtimo bei sunkių susirgimų. Kovidas pasižymi labai didelėmis žirklėmis pagal amžių ir jeigu tu esi vyresnio amžiaus, tai tavo šansas užsikrėtus ir nustačius diagnozę mirti daug didesnis nei esant jaunesnio amžiaus“, – atkreipė dėmesį medikas.
Įtampa visuomenėje, tęsė V. Kasiulevičius, iš dalies ir atsiranda, nes viena dalis žmonių – jaunesnio amžiaus – yra saugesni už vyresnius žmones.
„Jeigu palygintume, tai 80-mečiui šansas užsikrėtus numirti yra 1 proc. Iš 100 užsikrėtusių 80-mečių vienas numirs, tačiau jeigu mes keliaujame žemyn, tarkime, į 40 metų amžių, lieka tik 0,01 proc. Tai didelis skirtumas“, – akcentavo profesorius.
Minėtus skaičius gerina vakcina – su ja žmogaus tikimybė mirti užsikrėtus gerokai mažėja.
„Skiepai duoda didelį efektą, netgi jei jų nauda ir mažėja palaipsniui“, – pabrėžė V. Kasiulevičius.
Medikas sukritikavo kai kuriuos valdžios sprendimus.
„Man labai keista situacija, kas čia vyksta su galimybių pasu. Iš principo aš buvau prieš tokį darinį kaip galimybių pasas, labai keistas tas skirstymas žmonių, man tai nepriimtina. Aš tada galvojau, kad tai atves prie šios situacijos ir tai atvedė“, – kalbėjo profesorius.
Savo skepticizmą dėl transporto ir kitų paslaugų ribojimo nepasiskiepijusiems, kaip teigė, jis išsakė ir feisbuke.
„Labai džiaugiuosi, kad bent vienas žmogus susisiekė iš valdžios ir paklausė mano nuomonės, aš paaiškinau, kodėl aš taip galvoju. Jie kažkokiu būdu šiek tiek atsitraukė“, – sakė V. Kasiulevičius.
Visgi jis pabrėžė, kad reikia siekti didesnio skaičiaus pasiskiepijusių asmenų.
„Dideli vakcinacijos centrai yra labai geras dalykas miestuose, nes atvykti vilniečiui į vakcinacijos centrą turbūt nėra sudėtinga, bet kai kalbame apie žmones iš regionų, tai viskas turi būti šalia, kaip įmanoma arčiau“, – akcentavo profesorius.
Tačiau tam, tęsė V. Kasiulevičius, būtina su žmonėmis kalbėtis.
„Visur tas pats. Tu gaudyk, stovėk ir turėsi mitingus, riaušes, smurtą, kraują, rugsėjo 10 tikrai tiesiog nesibaigs, aš bijau labai, kas vyksta. Tai yra baisu, kažkas turi atstoti ir būti tarpininku – reikia kalbėtis, sėstis su tais pačiais maršistais ar dar kuo nors, ieškoti lyderių, su kuo galima kalbėti ir kalbėti dėl ko galima susitarti visuomenėje“, – pažymėjo jis.