„Manau, kad jau visi per tuos pandeminius metus išmokome, kaip reikia saugoti save ir saugoti kitus. Pirmas palinkėjimas ir prašymas būtų, kad jeigu yra menkiausias įtarimas, jog žmogus gali būti užsikrėtęs ar jaučia kažkokius peršalimo simptomus, ar žino, kad kontaktavo su sergančiu žmogumi, neiti į svečius, nepriiminėti svečių, nei galų gale eiti į bažnyčią, galbūt pasimelsti prie televizoriaus ir pan.“, – sakė S. Čaplinskas.
Nors prieš šventes gyventojai suskubo įsigyti greitųjų testų, profesorius pabrėžia, kad tokie testai neužtikrina, kad žmogus nėra užsikrėtęs.
„Joks testas nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad žmogus nėra užsikrėtęs, bet gerai, kad žmonės nori sumažinti riziką bent jau iki minimumo“, – laidoje sakė virusologas.
„PGR testas jau po dviejų su puse–trijų dienų [po užsikrėtimo] gali parodyti teigiamą rezultatą, greitasis testas vėluoti 1–2 dienas. Jis paskui kokias penkias dienas išlieka teigiamas, jei žmogus išskiria pakankamai daug viruso, o PGR testas dar keletą dienų, galbūt net savaitę gali išlikti teigiamas, nors žmogus gali nebeišskiirti visaverčio viruso į aplinką“, – aiškino S. Čaplinskas.
Paklaustas, ar pavojingiau eiti į mišias, ar trumpam užbėgti pas artimuosius, profesorius sakė, jog priklauso nuo to, kiek laiko ir kokiu atstumu būtume svečiuose, be to, kaip yra vėdinamos patalpos.
„Visumoje būnant be kaukės, ypač kai eina kalba apie artimą kontaktą ir omikron atmainą, užtenka daug trumpesnio laiko ir daug mažiau viruso prikvėpuoti, kad įvyktų užsikrėtimas. Gali būti labai pavojinga. Tuo metu taisyklingai dėvint medicininę kaukę ar respiratorių sumažinsime galimybę tiek išskirti virusą, perduoti kitam, tiek pačiam jį įkvėpti“, – kalbėjo ULAC direktorius.
Vertindamas, ar Lietuvoje reikia papildomų ribojimų, S. Čaplinskas teigė, kad jie tik atitolintų problemos sprendimą.
„Jei pasiekiamas toks lūžio taškas, kai gresia griūtis sveikatos sistemai, jei perpildytos intensyvios terapijos palatos ir pan., tik tada tam tikri ribojimai tam tikrą laiką gali būti tikslingi. Priešingu atveju, jei mes iš karto pradedame kalbėti apie ribojimus, paprasčiausiai reiškia, kad pamokos yra neišmoktos ir vėl norime atitolinti problemų sprendimą“, – sakė profesorius.
„O kalbant apie omikron plitimą, ne veltui nuo pat pradžių buvo sulyginta, kad šitas virusas plinta tarsi cunamis, o nuo cunamio puikiai žinome, kad apsisaugoti gana sudėtinga, jeigu laiku nebus imtasi priemonių“, – pridūrė jis.
S. Čaplinsko manymu, koronavirusas bus suvaldytas, kai absoliuti dauguma gyventojų bus įgiję imunitetą. Kiek tai užtruks, anot profesoriaus, priklausys ir nuo pačių gyventojų.
„Virusas, panašu, kad bus suvaldytas kaip ir pandeminio gripo virusas 1918 metais, nuo kurio mirė apie 3 proc. pasaulio gyventojų. [Koronavirusą] pavyks suvaldyti tiktai tada, kai absoliuti dauguma gyventojų bus įgiję imunitetą – arba persirgę, arba pasiskiepiję.
Pasauliniu mastu, aišku, tai užtruks ilgiau, bet Lietuvoje ar kitose šalyse, kur turime pakankamai skiepų, labai svarbu, koks bus gyventojų požiūris, kaip jie supras, kodėl reikia pasirūpinti savo imunine sistema tam, kad kai susidursime su virusu (o, ko gero, nekyla abejonių, kad taip plintant virusui kiekvienas iš mūsų susidursime), mūsų organizmas būtų maksimaliai pasiruošęs tam susitikimui ir kad sirgtume kuo lengviau arba besimptome forma ir kuo trumpesnį laiką galėtume perduoti virusą artimiems žmonėms, kolegoms“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo S. Čaplinskas.