Partiją paskelbė įkūręs, tačiau ji dar neregistruota
Nemenką kriminalinės praeities bagažą sukaupęs, už finansinius nusikaltimus teistas ir kalintas aktyvus protesto akcijų dalyvis A. Kandrotas – Celofanas jau senokai kalbėjo apie planus steigti savo partiją. Internete viešinęs transliacijas, kaip bando registruoti „Celofano partijos“ pavadinimą, raginęs registruotis jos nariais tapti norinčius žmones, šis Kauno rajono gyventojas rugpjūčio 15 dieną paskelbė apie partijos įkūrimą.
Tiesa, „Celofano partija“ šis darinys nebuvo pavadintas, jam suteiktas kitas pavadinimas – „Mes Lietuva“. A. Kandrotas portalui „Delfi“ sakė, jog Kelmės rajone įvykusiame steigiamajame susirinkime dalyvavo įgalioti asmenys, o visų partijos narių, kurių turi būti bent 2 tūkst,. sąrašai Teisingumo ministerijai bus pateikti kiek vėliau.
„Delfi“ žiniomis, nemažą dalį panorusių tapti Celofano partijos steigėjais sudaro užsienyje gyvenantys lietuviai, todėl užtrunka rašytinių įgaliojimų persiuntimas į Lietuvą.
„Partija, kuri bus tikra opozicija dabartinei Lietuvos valdžiai“, – toks apibūdinimas pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“.
Kokia tai bus opozicinė jėga, kaip ji save pozicionuos Lietuvos politiniame spektre, sunku pasakyti, viešai prieinamos informacijos apie jos veiklos gaires kol kas nėra. Neviešinama ir bene pagrindiniu dokumentu laikoma jos programa.
A. Kandrotas minėjo, kad programa jau yra parengta ir pateikta steigėjams, ji bus perduota Teisingumo ministerijai kartu su narių sąrašu ir prašymu registruoti naują politinę partiją „Mes Lietuva“.
Pirmininku išrinktas A. Kandrotas minėjo, kad naujojo darinio ideologiniu pagrindu taps tradicinės šeimos, vyro ir moters santuokos statuso išsaugojimas, tautinių vertybių puoselėjimas, valstybės suverenumo saugojimas.
„Paskaitykite senąją konservatorių partijos programą, mūsų partijos programa iš esmės ją atitiks“, – kalbėjo į didžiąją politiką pasukti nusprendęs ir save konservatoriumi – tradicionalistu vadinantis A. Kandrotas – Celofanas.
Iš jo viešos retorikos galima spręsti, jog bus pasisakoma prieš didesnių teisių suteikimą LGBTQ+ bendruomenės žmonėms, vienalyčių asmenų partnerystę, lytinio švietimo integraciją į ugdymo programas. Tikėtina, kad bus audringai reaguojama ir į bet kokią didesnę problemą, pavyzdžiui, naują migrantų krizę, jeigu ji kiltų, ar ne itin populiarius valdžios sprendimus.
Planuose – Seimo ir Europos Parlamento rinkimai
Nors naujoji partija dar nėra registruota, Teisingumo ministerijai vertinti nepateikti jos narių sąrašai, A. Kandrotas jau piešia ateities planus.
Pasak jo, „Mes Lietuva“ dalyvaus tiek Lietuvos Seimo, tiek ir Europos Parlamento rinkimuose, o savo rinkiminę kampaniją koordinuos su bendražygiais Latvijoje, Estijoje bei Vokietijoje, sieks bendradarbiauti su prieštaringai vertinama dešiniųjų partija Alternative fuer Deutschland (AdF), (Alternatyva Vokietijai – red.).
„Bandysime suformuoti rinkiminį partijų bloką, gal naudosime tą patį logotipą. Akcentuosime tautinio identiteto išsaugojimą, nes Europos Sąjunga – ekonominė bendrija, kokio velnio mums kiša savo ideologiją ir vertybes“, – sakė A. Kandrotas.
Jis teigė turintis vilčių, kad prie šios koalicijos prisijungs ir rinkimuose į Europos parlamentą dalyvausiantys dabartiniai Lenkijos valdantieji, partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Celofanas neslėpė žavėjimosi Europos Sąjungos šalyse nevienareikšmiai vertinama kaimyninės šalies valdančiųjų politika, minėjo, kad Lietuvai reikėtų pasekti jų pavyzdžiu.
„Vien savo valiutos (zloto – red.) turėjimas Lenkijai duoda didelę naudą, tuo pačiu pakyla ir tautinė savivertė. O mes turime invazinį pinigą ir patys jo nekontroliuojame“, – sakė A. Kandrotas.
Latvija turi savo Celofaną, šis taip pat įkūrė judėjimą
Panašu, kad A. Kandrotas veiks išvien su prieštaringai vertinamu, praeityje už pasų klastojimo organizavimą teistu Latvijos verslininku Aivaru Smans, neseniai įkūrusiu visuomeninę organizaciją „Liaudies tarnai“, aršiai kritikuojančiu Latvijos valdžią ir neslepiančiu ambicijų dalyvauti rinkimuose.
Iš esmės A. Smans – latviškas Celofano atitikmuo, kritikavęs pandemijos suvaržymus, pasisakantis prieš vakcinas, internete kuriantis nemenko populiarumo sulaukiančias vaizdo transliacijas.
„Delfi“ žiniomis, būtent per Covid-19 pandemiją A. Kandrotas susipažino su „Latgalos verslininku“ save vadinančiu latviu, šis dalyvavo ne viename Celofano ir jų bendražygių organizuotame proteste, lankėsi A. Kandroto namuose Kulautuvoje, kai šį suėmė policijos pareigūnai.
Celofanas nesigina pažįstantis A. Smans, jį vadino „itin turtingu“ žmogumi, turinčiu verslus Ukrainoje bei kitose šalyse, prekiaujančiu deimantais. Nors latviškas Celofano atitikmuo viešai teigia remiantis Ukrainą, tačiau jo veikloje galima rasti ir abejotinų momentų.
„Liaudies tarnai“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo Rygoje nugriauti paminklus sovietų kariams panaikinimo, norą nukelti sovietmečio monumentus A. Smans vadino skaldančiu ir supriešinančiu visuomenę. Šį latvių aktyvisto poelgį gana plačiai nušvietė latvius fašistais vadinę Rusijos propagandistai.
Partijoje – teistas pirmininkas ir pavaduotojas, prisijungė fašistuojantis veikėjas
A. Kandrotui paskelbus apie partijos įkūrimą, netrukus socialiniuose tinkluose imta piktintis, kad jo pavaduotoju tapo itin prieštaringai vertinamas veikėjas, už korupciją nuteistas buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus.
Pastaruoju metu jis labiau garsėjo savo odiozine politine veikla: prisišliejo prie už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendraminčių būrelio, tapo atvirai prorusiškas nuostatas deklaruojančios „paleckininkų“ organizacijos „Teisingumo aušra“ pirmininku.
„Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ pirmininku vienbalsiai išrinktas Darius Norkus. Išrinkti ir 5 jo pavaduotojai. Darius Norkus gimė 1963 netais Alytaus rajone. Jis yra įgijęs aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, žino užsienio rusų ir anglų kalbas, turi politinę valstybinio valdymo ir verslo patirtį“, – apie už korupcinius nusikaltimus nuteistą D. Norkų rašoma „paleckininkų“ organizacijos tinklapyje.
D. Norkui tapus A. Kandroto pavaduotoju pasigirdo svarstymų, jog į naująją partiją „Mes Lietuva“ pereina ir visa „paleckininkų“ grupė. Pats A. Kandrotas šias prielaidas paneigė, tikino, jog D. Norkus asmeniškai nusprendė prisijungti prie kuriamos partijos.
„Vertinu Dariaus žinias, kompetencijas ir galimybes. Mes neskirstome žmonių, durų neuždarome niekam“, – kalbėjo A. Kandrotas.
Tarp naujosios partijos narių – net tik už korupciją nuteistas „paleckininkas“ D. Norkus, bet ir prie Seimo vykusių riaušių byloje figūruojanti, skandalingais išsišokimais garsėjanti pedagogė iš Vilniaus Astra Genovaitė Astrauskaitė, toje pačioje byloje taip pat figūruojantis, praeityje teistas, nacistines pažiūras atvirai deklaruojantis jonavietis Andrejus Lobovas.
Panašu, kad marga ir sunkiai prognozuojama kompanija jau ėmė kelti rūpesčių į didžiąją politiką pasukti nusprendusiam A. Kandrotui. Jis patikslino, kad A. Lobovui už viešą pasisakymą, kuriame šis aukštino Adolfą Hitlerį, save vadino alkoholio nevartojančiu ir nerūkančiu jo pasekėju, skirtas įspėjimas.
„Tai pirmasis įspėjimas, jeigu A. Lobovas sulauks antrojo įspėjimo, jis bus pašalintas iš partijos. Kaip minėjau, priimame visus, kurie ateina, tačiau būnant partijos nariu būtina laikytis tam tikrų elgesio standartų“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas.
Viltis „sužibėti“ rinkimuose vertina itin skeptiškai
Nors partija „Mes Lietuva“ dar nėra oficialiai registruota, socialiniuose tinkluose jau kilo tam tikras vadinamų „antisistemininkų“ pasipiktinimas. Pasirodė svarstymų, jog tai Kremliaus projektas arba klastingas konservatorių planas, kuriuo siekiama išskaidyti „nesisteminei opozicijai“ teksiančius rinkėjų balsus.
A. Kandrotas minėjo nesitikėjęs tokios pykčio bangos iš jį tarsi turėjusių palaikyti asmenų pusės bei sakė manantis, kad taip elgiamasi iš pavydo ir baimės, kad jo partija gali susišluoti solidžią dalį protesto balsų, juos atimdama iš kitų panašios krypties judėjimų, pavyzdžiui, su partija „Jaunoji Lietuva“ rinkimuose dalyvauti nusprendusio Šeimų sąjūdžio.
Tačiau kalbinti politologai tokias viltis vertina itin skeptiškai, nemato prielaidų opozicijai surinkti ženklesnį balsų skaičių.
„Mes matome, kad jie surenka labai nedaug balsų, o šios partijos neturi labai ryškių lyderių. Nėra lyderių, kuriais pasitikėtų daugiau kaip 1 – 2 procentai žmonių. Manau, kad tai ir yra esminė jų problema“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas.
Pasak politologo, nors vadinami „antisistemininkai“ ideologiškai turėtų tarsi sutarti, tačiau galimybę jiems susivienyti griauna tarpusavio konfliktai ir trintys.
„Nėra tinkamų lyderių, kurie būtų ne tik tam tikroje erdvėje matomi, kaip A. Kandrotas, bet kuriais žmonės galėtų pasitikėti ir atiduoti savo balsus“, – akcentavo A. Lašas.
Triukšmo rinkimų kampanijoje – daug, o rezultatai – apgailėtini
KTU mokslininkas atkreipė dėmesį, jog tas pas dėsnis galios ir būsimuosiuose prezidento rinkimuose, kuriuose norą dalyvauti jau pareiškė ne tik Celofonas, bet ir draugauti su Maskvos ir Kremliaus režimais kviečianti įkalinto A. Paleckio idėjų skleidėja Erika Švenčionienė.
„Jie gali žadėti ką nori, tačiau tai nesugeneruoja balsų. Jie sulaukia tiek visuomenės, tiek ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau realiai – balsų nėra. Gali kas nori kandidatuoti, ta pati E. Švenčionienė ar kokia kita „-onienė“, tai nieko nekeičia. Nes tai nėra žmonės, kurie aplinkui save telktų rinkėjus. Taip, jie sutelkia vieną, kitą šimtą, tačiau čia ne tos lygos žaidimas.
Neužtenka turėti 1 tūkstantį rėmėjų, reikia kur kas didesnės masės. Nei E. Švenčionienė, nei A. Kandrotas nėra pajėgūs sugeneruoti tokias mases ir pritraukti tiek dėmesio“, – kalbėjo politologas.
A. Lašas atkreipė dėmesį į savotišką iliuziją: tokių veikėjų rėmėjai būna gana aktyvūs, nors jų ir nesama daug, ši publika sugeba sukelti nemažai triukšmo. Tačiau rinkimuose jų remiami kandidatai sugeneruoja itin kuklius rezultatus.
„Šie kandidatai suranda pakankamai motyvuotų žmonių, kurie yra aktyvūs, nori sudalyvauti, paremti. Dėl to tiek kandidatas, tiek jį remianti grupelė žmonių yra matomi. Bet pradėjus sverti racionaliai, kaip, pavyzdžiui prezidento rinkimai, kuriuose reikia laimėti daugumą, 51 procentą rinkėjų balsų, tada paaiškėja, kad iš tiesų čia nieko nėra. Ne tik prezidento, bet ir kituose rinkimuose neperšokama 5 procentų kartelė, net nepriartėjama prie jos“, – reziumavo KTU dekanas doc. dr. Ainius Lašas.
Visada bus dalis su viskuo nesutinkančių žmonių
Ką reiškia A. Kandroto deklaruojami siekiai kartu su analogiškomis, prieš esamą valdžią bei santvarką pasisakančiomis kitų šalių politinėmis partijomis dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą? Ar negali tai būti Kremliaus siekis panaudojant minkštosios galios instrumentus kelti sumaištį ir protesto nuotaikas režimui nepalankiose valstybėse, ypač įvertinant A. Kandroto bendražygio iš Latvijos norą apginti paminklus sovietų kariams?
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius dr. Giedrius Česnakas minėjo, kad čia galimi su scenarijai.
„Šiuos veikėjus Rusijos žvalgybos gali skatinti įvairiose šalyse steigti keistus darinius. Taip siekiant hibridinėmis priemonėmis ardyti valstybės patvarumą. Mes žinome, kaip buvo remiama Vokietijos partija „AdF“ (Alternatyva Vokietijai – red.), ar Marine le Pen (Prancūzijos politinė veikėja, Nacionalinio susivienijimo pirmininkė – red.) Tai iš esmės nenustebintų, bet manau, jog šie procesai yra po didinamuoju mūsų specialiųjų tarnybų stiklu“, – kalbėjo G. Česnakas.
Kalbėdamas apie antrąjį scenarijų analitikas minėjo, jog visose šalyse esama su viskuo nesutinkančių žmonių, save pristatančių kaip tam tikrą alternatyvą.
„Jeigu yra didžiosios politinės visuomenės sutarimas judėti tam tikra linkme, jie būtinai sakys „ne“, nes čia viskas blogai, tik valstybės institucijų stiprinimas, dominuojančių partijų įtvirtinimas ir panašiai. Ir jie visada rinkimuose sulauks kažkiek rinkėjų balsų, kurie nepasitiki valstybe, o jų remiami veikėjai pasako „visą teisybę“, – minėjo ekspertas.
Naudojamasi sąmokslo teorijomis ir kurstomas absoliutus nepasitikėjimas
Kalbėdamas apie „antisistemininkais“ prisistatančių žmonių ar jų grupių gebėjimą formuoti elektoratą, profesorius G. Česnakas atkreipė dėmesį į pačių įvairiausių sąmokslo teorijų svarbą, jomis, kaip parodė KTU mokslininkų tyrimai, mūsų šalies visuomenė gana linkusi tikėti.
„Nenustebtume, jeigu išgirstume, kad Lietuva jau nebeturi suvereniteto, tarnauja JAV, jog reikėtų iš kažko išstoti. Tokios galimybės iš šių veikėjų pusės tikrai neatmesčiau, nes jų tikslas – skleisti absoliutų nepasitikėjimą viskuo, įtvirtinta, dominuojančia politine sistema.
Anot jų, būtent jie ir žino „visą teisybę“, kaip rodo tyrimai, esama žmonių, kurie šia „teisybe“ linkę tikėti“, – apibendrino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius.
Jis prognozavo, kad artėjant rinkimams įvairūs marginalai vis dažniau rodysis viešoje erdvėje, rengs protesto akcijas. Tačiau, kaip rodo pastaruoju metu pastebimos tendencijos, Šeimų sąjūdžio ar kitų panašių grupių rengiami protestai didesnio palaikymo jau nebesulaukia. Kita vertus, vadinamosios „nesisteminės“ grupės – pakankamai susiskaldžiusios, tarp jų lyderių egzistuoja trintis, todėl nėra realu tikėti, kad šioms jėgoms susivienijus tai galėtų turėti įtakos rinkimų rezultatams.
„Tačiau situacija gali pakisti, jeigu ekonominė situacija ima darytis labai sudėtinga, didės bedarbystė ir panašiai, jie gaus nepasitenkinančios visuomenės palaikymą. Tai gali lemti ekonomikos bangavimas, ar padidėjusi imigracija, kaip buvo Vokietijoje“, – sakė G. Česnakas.
Sociologinis fenomenas: nepatenkintų – itin daug, bet marginalai į valdžią nepatenka
Nors prieš kiekvienus rinkimus skelbiant sociologinių tyrimų rezultatus galima stebėti itin keistą vaizdą, kai viskuo nepatenkintų žmonių skaičius sudaro vos ne 40 procentų, mokslininkas siūlo neapsigauti. Šie rezultatai toli gražu nereiškia, jog būtent tokia procentinė visuomenės dalis atiduos protesto balsus, o juos susirinks marginalai bei populistai.
„Sociologija yra tarsi didysis melas. Pirmiausia, ką reiškia nepatenkintas žmogus? Jeigu gatvėje paklaustume, ar esate patenkinti, išgirstume pačių įvairiausių atsakymų. Vieniems – per mažas atlyginimas, kitą spaudžia būsto paskola, dar kito – neklauso vaikai. Tačiau paklausus, kiek šie nepatenkintieji būtų linkę balsuoti už vadinamus marginalus, jau turėtume kitus rezultatus, nes lietuviai iš esmės retai kada būna patenkinti“, – akcentavo politologas.
G. Česnakas pastebėjo, nors prieš rinkimus kyla tam tikra ideologinė priešprieša, tačiau žmonių nepasitenkinimas politikais įgauna savotiško valdančiųjų nubaudimo formą: žmonės balsuoja už konservatorius, antruose rinkimuose – už socialdemokratus, trečiuose – už Darbo partiją, o paskui grįžta prie tų pačių konservatorių.
