Įveikus suplanuotus 10 km, kaip pati prisipažįsta, mergina pajuto, jog atsidūrė ties fizinių galimybių riba, tačiau teko susikaupti, atrasti savyje jėgų ir užbaigti trasą.
„Trasa pasirodė žymiai sudėtingesnė, nei tikėjausi – buvo ir miškingų ruožų, ir užpelkėjusių vietų, kurios tapo tikru iššūkiu tiek man, tiek tiek mane lydintiems palaikymo komandos nariams iš neįgaliųjų bendruomenės“, – įspūdžiais iš karto po finišo dalijosi A. Lolat.
Ajana negalią turi nuo pat gimimo.
„Pagal visas medikų prognozes turėčiau sėdėti vežimėlyje ir vartoti vaistus nuo raumenų skausmo, tačiau sportuoju tiek daug, kad raumenų skausmas jau išnykęs ir vaistų nereikia, o stiprybės užtenka eiti su ramentais, taigi vežimėlio išvengiau.“, – „Rekordų akademijai“ pasakoja Ajana Lolat.
Negalia – ne kliūtis aktyviai gyventi ir siekti tikslų
Nepaisant negalios, Ajana sportuoja, keliauja, studijuoja socialinių mokslų doktorantūroje ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.
„Mano herojai yra tokios asmenybės kaip Bruce Lee, kuris „atsistatė“ po siaubingos traumos, Nelson Mandela ar Mahatma Gandhi – abu dirbo dėl savo šalių, atnešė svarbius pokyčius ir padarė tai taikiais, visuomenę telkiančiais būdais. Skaitau jų parašytas knygas, ar apie juos, ir tai būna savotiškas mūsų pasitarimas, ką ir kaip galėčiau padaryti Lietuvoje dėl mūsų žmonių su negalia“, – kalba mergina.
Paklausta, kas yra jos stiprybės šaltinis, ji nesudvejojusi atsako, jog tai yra ją supantys žmonės – kai kurie iš jų yra pasaulinio lygio sveikatos meistrai.
„Iš jų išmokau, kad mano kūno būsena nėra kažkas, ką reikėtų kažkaip sureikšminti, o vaikščiojimas – pastangų, laiko ir nuoseklumo rezultatas“, – pasakoja Ajana.
Ji pasakoja, kad cerebrinis paralyžius neišgydomas, bet viliasi, kad visuomet gali būti pirmas kartas.
Mergina daug treniruojasi, kad galėtų ilgainiui vaikščioti tik su vienu ramentu, o dar vėliau – tik su savo šunimi asistentu ir be ramentų. Šunų asistentų rengimo kinologų komanda prie šio tikslo siekimo labai prisideda.
„Jie galėjo mane išvadinti svajotoja, pasakyti, kad pasirūpinti šunimi yra ne mano jėgoms, bet ne – mes dirbame: šuo mokosi savo dalį, aš – savo. Kartu judame į priekį. Iš čia ir visa stiprybė“, – teigia naujoji rekordininkė.
Naujausius Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Rekordų akademija“ paskaičiavo, kad žygis truko daugiau nei 6 val.
„Visa rekordo informacija šiuo metu yra tikslinama ir skaičiuojama minučių ir metrų tikslumu, tačiau, siekiant šio Lietuvos rekordo, akivaizdu, jog ne mato vienetai yra svarbiausia“, – teigia „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius.
Mergina taip pat patikina, kad siekia ne rekordų, nors tai ir smagu: „Mūsų nešama žinutė apie šunų asistentų naudą žmonėms su negalia, siekis surinkti lėšų šių šunų rengimui“.