Lietingą trečiadienio rytą Levandrų gatvėje gyvenantis klaipėdietis Juozas pasitinka maisto ir veterinarijos tarnybos atstoves ir padeda jos skinti paties augintas vynuoges. Vyras sako, kad jo sutuoktinė ne juokais sunerimo, kai sužinojo, kad daržoves, vaisius ir uogas augina galimai stipriai chromu užterštoje vietoje. Į tarnybą kreipėsi ir kiti gyventojai. Ne vienas jų piktinasi, kad savivaldybė tyčia ilgus metus slėpė tokią informaciją ir sako, kad patys nežinodami gyvena lyg ant tiksinčios bombos.
„Žmona užregistravo, kad patikrintų vynuoges. Ir kaimynė agurkus augina, ir mes va šiltnamį dar turime, – rodo vyras ir sako, kad pačiam nemalonu buvo išgirti, kad ilgus metus jis gyvena galimai sveikatai pavojingoje vietoje, tačiau dėl savo derliaus ragauti neatsisakys. – Valgau vis tiek vynuoges, po nedaug, bet valgau, skanios, saldžios, vaišinkitės“.
Sportininkų gatvės gyventojų nuotaikos ne tokios linksmos. Pamačiusi, kad pas kaimynus atvyko maisto ir veterinarijos tarnybos atstovės, Danutė prašo paimti ir jos derlių.
„Pasibaisėjom, kad taip ilgai slėpė, kokiomis sąlygomis gyvename. Su vyru abu jau kurį laiką keistai sergame, keistas kaip kosulys kankina. Gerklose kažkoks negerumas. Dabar, kai pranešė, kad tiek daug viršija leistiną normą užterštumas, bijome valgyti savo daržoves, o tokie gražūs burokai užaugo“, – dalijasi moteris.
Tačiau tarnybos atstovė jai pataria užregistruoti prašymą, mat neturi daugiau talpų, į kurias sudėtų burokus. Moteris neslepia, kad jau seniai gyvena namuose, kurių langų neįmanoma normaliai nuvalyti – vos nubraukus dulkes jie vėl aplimpa. Anot Stadiono gatvės gyventojos, mazuto kvapas – taip pat kasdienybė.
Savivaldos atstovai, paskelbę žinią apie tragišką užterštumą laidė įtarimais, kad tokį pavojų žmonių sveikatai sukelti galėjo uoste dirbančios įmonės. Uosto atstovai sako, kad reikia papildomų tyrimų, mat jiems žinoma istorinė tarša, apie kurią anksčiau viešai tiesiog neskelbta. Tačiau pagal savivaldybės užsakomus duomenis matyti, kad dar 2005-2006 metais tarša taip pat buvo (www.klaipedosmonitoringas.lt ).
„Mūsų akys krypsta į uostą, bet žinote kokie jų teisininkai, jei tiesmukai pasakysime, mums tai daug kainuos. Prieš kažką panašaus skelbdami, turime tuo būti tikri, – sako Klaipėdos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė. – Reikia atlikti papildomus tyrimus. Aišku, žinome apie istorinę taršą, mat Sporto gatvėje seniai yra saugoti konteineriai su tam tikromis medžiagomis. Be to, reikia ištirti, ar chromo ir kitų metalo dalelių nenusėda ant dirvožemio papildomai. Kol kas tikrai negalima besti pirštu į kažkokį kaltininką. Tiesiog uostas yra šalia tų vietų, todėl ir kilo klausimų dėl jų vykdomos krovos“.
Uosto atstovai paaiškino, kad nė nevykdo tokios krovos, kuri galėtų teršti aplinką chromu. Be to, žada bendradarbiauti atliekant tyrimus.
„Klaipėdos savivaldybės teritorijų dirvožemio monitoringas atliekamas nuo 2005 metų ir jau nuo tada dirvožemyje yra aptinkama didesnė nei leistina chromo koncentracija, tačiau dėl šio klausimo į Uosto direkciją ar uosto kompanijas nebuvo kreiptasi. Jeigu tai yra įsisenėjusi, kelis dešimtmečius egzistuojanti problema, turi būti numatytos priemonės, galinčios padėti šias pasekmes pašalinti“, – pateikė atsakymą uosto atstovai.
Dėl susidariusios situacijos Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba nemokamai iš gyventojų renka daržovių ir vaisių mėginius bei siųs juos į Vilnių. Šiuo metu yra paimti penki mėginiai.
Tarnybos viršininkas Antanas Bauža sako, kad tyrimai atskleis ne tik konkretaus asmens daržovių kokybę ir ar jos užterštos ar ne, bet ir bus vertingi platesniame rate.
„Prašėme, kad Vilniuje esantis institutas tyrimus atliktų greičiau, tikimės maždaug po mėnesio gauti atsakymus. Tyrimai parodys ne tik kokios konkrečių žmonių auginamos daržovės, tai bus naudinga informacija ir aplinkiniams gyventojams, be to, padės susidaryti bendrą vaizdą, kokia reali situacija“, – sako A. Bauža.
Žmonės rekomenduojama nevalgyti daržovių augintų vietovėse, kurios patenka į galimai pavojingas zonas. Didžiausi viršijimai nustatyti ties uosto teritorija, einant toliau nuo uosto, koncentracijos palaipsniui mažėja. Mėginiai buvo imti šių metų rugpjūčio 7 d. ir perduoti tirti laboratorijai, šiuo metu savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o galutinę ataskaitą tyrimus atlikusi bendrovė turi pateikti iki lapkričio 15 d.
REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS:
Nevartoti užterštoje teritorijoje užaugintų daržovių ir vaisių (arba ištirti jų chemines medžiagas akredituotose laboratorijose);
Nejudinti užteršto dirvožemio (nekasti žemės, vaikams nežaisti smėlio dėžėse), nejudinti nukritusių lapų ar nupjautos žolės;
Vaikams žaisti ir žmonėms sportuoti ne atviro grunto vietose, o ant kieto paviršiaus (asfaltuotos ar dirbtinės dangos);
Vaikų žaidimų aikštelių ir stadionų danga, gatvės ir šaligatviai turi būti dažniau plaunami;
Reakreacija (poilsis, pasivaikščiojimai) neužterštoje zonoje.
ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS:
periodinė ir dažna asmeninė higiena (tiek rankų, tiek kūno), ypač grįžus iš lauko;
kontakto su medžiaga aplinkoje vengimas, naudojant pirštines (plaunant, dirbant lauke);
kietos frakcijos vengimas naudojant kaukes, darant periodinius nosies praplovimus ir nosies gleivinės drėkinimas (aliejais, spec. drėkikliais);
rūbų džiovinimas tik vidaus sąlygomis;
kuo dažnesnis Jūsų patalpų valymas, šalinant besikaupiančias dulkes.
SVEIKATOS TYRIMAI
Chromas organizme nustatomas:
Kraujo tyrimas
Šlapimo tyrimas
Tyrimas mokamas (apie 20, 35-40 Eur žmogui), atsakymo pateikimas – po 14 darbo dienų – 1–2 mėn., priklauso nuo pasirinktos laboratorijos.
Nustačius chromo viršijimą:
Šeimos gydytojo siuntimas toksikologo planinei konsultacijai
Toksikologo planinė konsultacija rekomenduojama VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje
KONSULTACIJOS
Apsinuodijimų informacijos biuras
Toksikologijos centras VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Klaipėdos departamentas)