Represijos tik griežtėja, nes Lukašenka jaučiasi nepatogiai
Prieš dvejus metus – 2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje iškart po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo prasidėjo masiniai protestai. Buvo pranešta, kad rinkimus laimėjo ir šeštajai kadencijai išrinktas A. Lukašenka. Jis rinkimuose tariamai įveikė opozicijos lyderę S. Cichanouskają. Baltarusijos gyventojai taikiai išėjo į gatves reikalaudami A. Lukašenkos pasitraukimo, tačiau protestuotojus pasitiko OMON pajėgos, prieš juos naudojo gumines kulkas, ašarines dujas, agresiją. Dalis protestuotojų buvo sulaikyti, kankinti, yra žuvusiųjų.
S. Cichanouskaja Delfi TV laidoje „Iš esmės“ tvirtino, jog situacija Balatrusijoje ir dabar labai sudėtinga, A. Lukašenkos režimas tvirtai įleidęs šaknis, tačiau jau yra požymių, kad jis skilinėja, todėl reikia sulaukti tinkamo momento ir jį bus galima nuversti.
„Manau, kad demokratinių šalių gyventojams labai sunku įsivaizduoti, kas vyksta Baltarusijoje. Tai gali pavykti nebent tiems, kurie galbūt prisimena Stalino laikus, nes viskas lygiai taip pat – kai žmonės įbauginti represijų, kai juos sodina už antikarinės žinutes. Jei 2020 metais už netinkamą kojinių spalvą galėjai gauti 15 parų arešto, tai dabar jau gausi 15-20 metų. Neseniai vienai 20-metei studentei, kuri prie kažkokios naujienos komentarų skiltyje parašė „Karui – ne“, skirta 6,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Ir tokie dalykai vyksta nuolat. Pas mus vyksta visuotinis valymas, žmonės naikinami, aktyviausi sodinami į kalėjimą ir ta represinė mašina tik toliau eskaluoja represijas. Viskas vyksta tik todėl, kad režimas jaučiasi nepatogiai, jiems nepavyko atversti kito puslapio, jie veikia taip, tarytum prie Lukašenkos rūmų vis dar stovi šitai tūkstančių žmonių. Jie supranta, kad baltarusiai nesusitaikė – taip, jie dabar pogrindyje, dabar neįmanoma išeiti į gatves, bet jie vis tiek tęsia savo kovą šalies viduje ir užsienyje. Taip, žmonės nutilo, nes kai reikia pasirinkti, ar išeiti į gatvę su plakatu ir sėsti 15-20 metų, ar kovoti pogrindyje, be abejonės, rinksis pogrindį. Dabar Baltarusijoje nėra tos 2020 metų situacijos, kai buvo daugiatūkstantinės eisenos, kai žygiavo raudonos ir baltos spalvos drabužiais apsirengusios moterys, nes viskas buvo užgniaužta“, –pripažino Baltarusijos opozicijos lyderė.
Tačiau ji nesutiko, jog esą 2020 metais baltarusiai praleido galimybę pasiekti permainų, nes esą nekovojo iki galo. Kita proga, kai kurių ekspertų vertinimu, yra dabar Ukrainoje vykstantis karas ir jei baltarusiai ja nepasinaudos, nieko nedarys, tada jau niekas jiems nebegalės padėti.
„Nevadinčiau 2020 metų praleista proga, nes mes darėme būtent tai, kam buvome pasirengę. Žmonės nebuvo pasirengę kažkokiems kitokiems veiksmams, nes 27 metus gyveno režime, suvokė pasekmės. Apskritai kalbant, mes esame taiki tauta, tebejaučiame didelį skausmą po Antrojo pasaulinio karo, žmonės buvo pasiruošę taikiai protestuoti, taip ir padarėme. Tikriausiai neįvertinome režimo žiaurumo, galvojome, kad viskas akivaizdu, mes prieš režimą, štai įrodymai, žmonės mėnesiais ėjo į protestus, šalies mastu buvo paskelbtas streikas, streikavo gamyklos. Bet režimas savo represijų mašina tiesiog visus išvaikė. Aišku, žmonės buvo įbauginti. Bet dabar situacija dar sudėtingesnė, ji kitokia. Ir štai kaip tik dabar ta akimirka, kai turime suprasti, kada atsivers galimybių langas, kada žmonės vėl galės antrą kartą mėginti nuspręsti nuversi režimą“, – aiškino S. Cichanouskaja.
Rusijai trukdė Baltarusijos partizanai
Ji tvirtino, jog laisvė Baltarusijoje priklauso nuo o Ukrainoje eigos – ji privalo laimėti, o baltarusiai esą daro viską, kad padėtų užpultai šaliai atsilaikyti prieš agresorę Rusiją.
„Kai pasimatys Ukrainos pergalė, taps akivaizdu, kad Kremliaus režimas silpsta, vadinasi, atitinkamai silpsta ir parama režimui Baltarusijoje. Baltarusijos elitas ir jėgos struktūrų atstovai supras, kad Lukašenka iš niekur kitur negali tikėtis politinės ir ekonominės paramos, nes Rusija springs nuo savo problemų, tada ir ateis ta akimirka. Visą tą laiką mes ne šiaip sėdime ir laukiame tos akimirkos, mes kuriame struktūras, ruošiamės. Mūsų gretose yra buvusių jėgos struktūrų darbuotojų, tai jėgos struktūrų pareigūnai, kurie 2020 metais perėjo į tautos pusę, jie ruošia planą „Pobeda“ (pergalė – Red.). kai pajusime, kad artėja ta akimirka, kad dar truputį ir viskas subyrės, atitinkamai žmonės gaus nurodymus, ką daryti. Baltarusiai yra pasiruošę ir protestuoti, bet jie turi suprasti, kad nauja protestų banga nesukels masinių represijų, įkalinimų. Mūsų šalyje ir taip pakankamai daug žmonų atsidūrė už grotų, yra tūkstančiai politinių kalinių ir tie skaičiai kasdien auga. Turime suprasti, kad tai bus galutinė kova ir žmonės bus pasiruošę išeiti į gatves“, – ryžtingai buvo nusiteikusi laidos pašnekovė.
Ji atmetė visus kaltinimus, jog neva dabar baltarusiai sėdi rankas sudėję, nieko nedaro, o tik kažko laukia. „Taip kalba tie, kurie nėra įsigilinę į situaciją. Būtent karo pradžioje mums buvo labai netikėta suvokti, kad Ukrainai baltarusiai staiga tapo priešais, bendraagresoriais. Kitaip tariant, ukrainiečiai nesuprato situacijos, kad mes kovojame prieš šalies režimą, ir visus baltarusius palaikė vienodais ir blogais, nes juk iš mūsų šalies skrieja raketos. Ilgai užtrukome, kol paaiškinome, kad režimas nėra lygu baltarusiams. Baltarusijos partizanai stabdė ir lėtino traukinius, kad Rusijos armija netektų galimybės permesti ginklų, tankų ir kitos technikos į Ukrainos teritoriją. Be to, baltarusiai siuntė informaciją apie raketų ir lėktuvų pakilimus, kad ją būtų galima laiku perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o šios spėtų pasiruošti galimiems bombardavimams. Ir taip yra daroma šalyje, kurioje vyksta didžiulės represijos. Dabar Ukrainoje petys į petį su ukrainiečiais kaunasi mūsų savanoriai, tai yra mūsų indėlis į pergalę. Darome, ką galime, bet negalime rusų karių sustabdyti kastuvais, nes mus tada paprasčiausiai sunaikins ir tada visai nieko nebegalėsime padaryti. Suprantame, kad nuo šio karo baigties taip pat priklausys ir Baltarusijos ateitis, tad mūsų prievolė yra padėti ukrainiečiams, kaip tik galime“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Be to, anot jos, prieš Baltarusijos režimą kovojantys baltarusiai aktyviai dirba ir šioje šalyje, tačiau pogrindyje, o pagrindinis jų darbas – skleisti tikslią informaciją, neigti propagandą apie A. Lukašenką.
„Baltarusijos valstybinė televizija retransliuoja Rusijos skleidžiamą informaciją, kad Ukrainoje nacizmas, demilitarizacija. Esant tokiai situacijai, pasakoti žmonėms, kas vyksta iš tikrųjų, taip pat yra labai svarbu. Žiūrėdami televizorių žmonės taip pat gali patikėti, kad didėja parama Lukašenkai, nes jis tapo viso šio proceso auka, kad jis bando visais įmanomais būdais užkirsti kelią Baltarusijos pajėgų įtraukimui į šį karą. Toks kuriamas vaizdas yra klaidingas ir net pasakoti apie tai, kas vyksta yra nelengva užduotis. Platiname nepriklausomų šaltinių informaciją, dirba tūkstančiai savanorių. Vyksta informacinis karas ir struktūrų organizavimas. Kai per Baltarusiją vyko Kijevo puolimas, tada pasireiškė mūsų partizanai, tada baltarusiai vėl masiškai išėjo į gatves, į antikarinį mitingą susirinko apie 100 tūkst. žmonių, pusantro tūkstančio iš jų atsidūrė už grotų. Negalima kaltinti baltarusių dėl to, kad jie gyvena gulage. Jie bando daryti viską, ką gali“, – patikino S. Cichanouskaja.
Atsiprašymo laiško neparašė nė vienas kalinys
Nors nuo masinių protestų Baltarusijoje jau praėjo dveji metai, iki šiol šios šalies kalėjimuose yra beveik 1300 politinių kalinių. Tokius skaičius pateikė žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“.
„Iš tiesų kalinčių dėl politinių motyvų yra kur kas daugiau, „Viasna“ turi savus kriterijus, kuriais vadovaujasi priskirdami žmones politiniams kaliniams. Jų iš tikro yra daugiau nei 1500. Mūsų pirmasis ir svarbiausias tikslas yra juos išlaisvinti. Režimas tai žino, jie žino, kad kovojame už žmonių išlaisvinimą. Ir mainais už išlaisvinimą kelia atitinkamas sąlygas, sankcijų atšaukimas, jų manymu, yra tinkamas atpildas už politinių kalinių išlaisvinimą. Mūsų strategijos esmė daryti režimui ekonominį, politinį, pilietinį spaudimą ir taip priversti jį išlaisvinti politinius kalinius. Bet kol kas režimą remia Rusija, taip kol kas jie turi šiokią tokią galimybę laviruoti ir vis didina politinių kalinių skaičių, tarsi prekę, kurią vėliau galės pardavinėti. Negalima prekiauti politiniais kaliniais, kad neva šiek tiek atlaisvinsime sankcijas, o jūs šiek tiek paleiskite politinių kalinių. Šių žmonių tikslai ir užduotys šiek tiek aukštesni. Kalintys narsūs mūsų tėvynainiai supranta, kad paleis vienus, pasodins kitus, todėl būtina keisti visą sistemą, šią režimo mašiną sutrupinti, sulaužyti, o tada stoti ant demokratijos bėgių. Režimas siūlo kaliniams rašyti Lukašenkai laiškus ir prašyti atleidimo. Esą jei parašys, gal išeis į laisvę. Taip tikrinamas žmonių ryžtas. Ir dar niekas neparašė tokio laiško“, – teigė S. Cichanouskaja.
Tarp politinių kalinių yra ir jos vyras Siarhejus Cichanouskis. Vyras kaltintas manipuliavimu visuomenės sąmone, riaušių organizavimu, jis sulaikytas nuo 2020-ųjų gegužės, o pernai nuteistas 18 metų kalėti griežčiausio režimo kolonijoje.
„Su juo galime bendrauti tik per advokatą, o jis lanko kartą per savaitę. Mūsų vaikai rašo jam laiškus, jis juos gauna, gauna laiškus nuo mamos, nuo manęs – ne, nuo kitų žmonių laiškų jam taip pat nebeperduoda. Prieš mėnesį jis iš tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į kalėjimą ir iškart uždarytas į bausmių vykdymo izoliatorių. Tai tokia karcerio tipo kamera, kurioje esanti lova visai dienai pritvirtinama prie sienos, o nakčiai nuleidžiama. Ten nėra jokios patalynės, jokio čiužinio, vien plikos lentos. Taip jis buvo laikomas tris savaites. Dabar vyras sėdi kameroje, dvejus metus vienutėje sėdėjo. Žmones specialiai izoliuoja nuo likusių kalinių, kad jie neskleistų savo idėjų. Tačiau politiniai kaliniai yra labai stiprūs, jie sugeba ištverti sunkius kankinimus. Suprantame, kiek daug nuveikta siekiant jų išlaisvinimo, bet rezultatai labai menki, per porą metų nieko nepadaryta. Nė vienas politinis kalinys neišėjo į laisvę. Manau, kad ir tarptautinės organizacijos ne iki galo pasistengė, nes nieko nereikalauja. Reikia primygtinai kiekvieną dieną apie tai kalbėti, šaukti“, – emocijas vos tramdė S. Cichanouskaja, kuri dviem savo vaikams – 12 metų sūnui ir šešerių dukrelei stengiasi atstoti ir mamą, ir tėtį.
Reikia griežtesnių sankcijų
Ir nors Baltarusijoje situacija yra nepavydėtina, nes už mažiausią pasipriešinimą režimui galima atsidurti už grotų, S. Cichanouskaja tvirtino, jog Baltarusijos ateitis vis tiek yra šviesi, tačiau jai reikia pagalbos.
„Dabar svarbiausia suformuoti požiūrį į Baltarusiją, nes ilgą laiką Baltarusija buvo laikoma vos ne Rusijos dalimi. Dabar svarbu pripažinti, kad Baltarusija yra suvereni, nepriklausoma šalis, turinti savą identitetą ir savą kalbą, negalima Baltarusijos ir Rusijos suplakti į vieną. Antras dalykas, kuris padėtų, tai supratimas, kad Baltarusija nėra tokia kaip Rusija, Baltarusija – tai ne režimas. Režimas dabar negali kabėti visų baltarusių vardu. Atsakomybė už tai, kad Baltarusija buvo įtraukta į karą tenka vien režimui, ne baltarusiams. 86 proc. baltarusių pasisako prieš Baltarusijos dalyvavimą tame kare, deja, režimas pasielgė priešingai nei nori tauta, kad pademonstruotų lojalumą Kremliui, kuris palaikė režimą 2020 metais“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji tvirtino, jog tarptautinė bendruomenė padėtų, jei ir toliau A. Lukašenkos nepripažintų politiniu lygmeniu. Be to, svarbus nuolatinis ekonominis spaudimas.
„Sankcijos Lukašenkos režimui turėtų būti tokios pat griežtos kaip Rusijoje, tik savo struktūra turi skirtis, nes savo šalyje neturime tiek oligarchų. Dabar labai svarbu sukurti mechanizmą, leisiantį išsiaiškinti, kaip taikomos sankcijos, turime reikalą su ypač patyrusiu režimu, metų metus ieškojusiu spragų, kuriomis pasinaudojant būtų galima apeiti sankcijas. Dabar būtent tai ir daroma, štai kodėl labai svarbu numatyti visus sankcijų apėjimo variantus. Apklausos rodo, kad baltarusiai dėl sankcijų politikos nekaltina nei Vakarų, nei demokratijos, o kaltina režimą. Todėl sankcijas prašome taikyti labai skrupulingai, kad nuo jų kentėtų ne smulkusis, vidutinis verslas ir baltarusiai, o Lukašenkos piniginė. Labai svarbu palaikyti žmones, nes reikalinga besikaupianti energija. Ji kaupiasi, senka, bet reikia, kad tuo momentu, kai atsivers galimybių langas, ta energija nebūtų išsekusi“, – akcentavo S. Cichanouskaja.
Ji pabrėžė, jog tik laiko klausimas, kada tas galimybių langas baltarusiams atsivers. „Įtakos turi begalė veiksmų, įskaitant ir karą Ukrainoje. Režimas gal dabar atrodo vieningas, tvirtas ir nenugalimas, tačiau iš tikro yra prasidėję skaidymosi procesai. Lukašenka niekuo nepasitiki, žmonės vieni prieš kitus rezga intrigas, todėl viskas labai nestabilu. Ir štai ateis TA akimirka. Kada tai bus, pasakyti negaliu, bet tai taps akivaizdu. Žinote, juk užtenka ir vieno karto, vieno Lukašenkai artimo pareigūno, atsisakančio vykdyto jo nurodymą, kad sistema subyrėtų, užtenka ir kokio nors vieno signalo, pavyzdžiui, iš Kremliaus, kad nebeduosime pinigų, nes esate nepakankamai lojalūs, ir viskas subyrės. Kai ekonominė situacija taip suprastės, kad Lukašenkai teks kreiptis į Vakarus dėl kokių nors nuolaidų mainais į politinių kalinių paleidimą, viskas grius. Lukašenkos režimas laikosi ant kėdės trimis kojomis. Tos kojos – tai Kremliaus parama, ekonomika ir jėgos struktūros. Kai tik kurios nors atramos neliks, viskas sugrius. Pati prieinamiausia demokratinių jėgų priemonė šiuo metu – ekonominis spaudimas, įgyvendinamas už demokratinę Baltarusiją pasisakančių šalių koalicijai, svarbi ir pilietinė visuomenė. Baltarusijos laukia puiki ateitis, bet tik po permainų. Kol valdžia priklauso Lukašenkai, apie Baltarusijos ateitį apskritai galima pamiršti“, – konstatavo S. Cichanouskaja.