„Mes skelbiame gegužės 29-ąją – dieną, kai buvo sulaikytas Siarhejus Cichanouskis – solidarumo diena. Jos metu visame pasaulyje bus rengiama solidarumo akcija su Baltarusija“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Cichanouskaja.
Jos teigimu, renginiuose dalyvaus vietos politikai ir diaspora.
„Tačiau svarbiausia, kad šią dieną Baltarusijoje gyvenantys žmonės parodytų solidarumą vienas kitam visais įmanomais būdais – protestais gatvėse, simboliais, laiškais politiniams kaliniams“, – kalbėjo politikė.
Paklausta, kaip laikosi jos vyras Siarhejus, S. Cichanouskaja teigė, kad jis moteriai kartoja, jog „kalėjime sėdės tiek, kiek tam vykti leis baltarusiai“.
Be kita ko, ji pabrėžė, kad teisininkams vis dar neleidžiama susitikti su kalinamu opozicijos žurnalistu Ramanu Pratasevičiumi ir jo mergina Sofija Sapega. Juos jėgos struktūros sulaikė Minske priverstinai nutupdžiusios iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą.
„Dėl to mes nežinome, kokiomis sąlygomis jie laikomi ir kaip su jais elgiamasi“, – kalbėjo opozicionierė.
Pasak jos, trečiadienį palaidotas įkalinimo įstaigoje miręs portestuotojas Vitoldas Ašurokas. Be to, tądien nusižudė ir našlaitis paauglys Dzmitras Stachouskis. Jį režimas kaltino prisidėjus prie protesto akcijų.
„Dėl to kaltas Tyrimų komitetas. (...) Jei manęs būtų nespaudę, aš nebūčiau ryžęsis tokiam baisiam poelgiui. Mano jėgos išseko ir aš nesusitvarkiau“, – anksčiau ketvirtadienį nusižudžiusio paauglio laišką Seime citavo advokatė iš Baltarusijos Julija Levančul.
S. Cichanouskaja teigė, kad dėl visų šių nelaimių kaltas Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka. Ji paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti Minsko režimą teroristiniu.
Baltarusijos opozicijos lyderė teigė, kad kai kurie jos komandos ir kitų iniciatyvų atstovai pastaruoju sulaukė grasinimų, bet „imamasi visų galimų priemonių apsaugoti šiuos žmones“.
„Aš niekada nesijaučiau saugi nuo pat pernai metų gegužės“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
Pasak politikės, ji pastarosiomis dienomis susitiko su Baltarusijos demokratinių jėgų atstovais ir aptarė tolesnę strategiją, kuri susideda iš spaudimo dabartinei valdžiai, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Baltarusijos konstitucijos projekto parengimo.
Be kita ko, opozicijos lyderė sakė remianti Europos Vadovų Tarybos sprendimus plėsti sankcijas ir apriboti oro susisiekimą su Baltarusija.
„Tačiau reikalaujame, kad sienos su Baltarusija liktų atviros. Negalime leisti režimui šalies paversti kalėjimu su 9 mln. žmonių“, – sakė S. Cichanouskaja.
Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos autoritariniam lyderiui bei keliolikai jo aplinkos žmonių įvedė sankcijas, įšaldant jų turtą ir uždraudžiant atvykti.
Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami, teisiami.
Reaguodama į priverstinį lėktuvo nutupdymą sekmadienį, Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį pasmerkė tokius Baltarusijos veiksmus. Jie pareikalavo paleisti porą, nurodė ES Tarybai „imtis būtinų priemonių, kad būtų uždrausti Baltarusijos avialinijų skrydžiai ES oro erdvėje ir uždaryta prieiga prie ES oro uostų reisams, aptarnaujamiems tokių oro bendrovių“ bei paragino ES įsikūrusias vežėjas vengti šios šalies oro erdvės.
Lietuvos Vyriausybė pirmadienį uždraudė oro kompanijoms skristi į Lietuvą ir iš jos per Baltarusijos oro erdvę, o trečiadienį uždraudė į Lietuvos oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams.
Be kita ko, ES šalių vadovai sutarė, kad būtų išplėstas sankcijų Minsko režimui sąrašas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, taip pat – įtrauktos tikslinės ekonominės sankcijos, kurias turės pasiūlyti Europos Komisija.