Kauno centre – rimti pažeidimai
Kaip informavo Kultūros paveldo departamentas, jo Kauno teritorinis skyrius, vykdydamas tvarkomo tarpukario modernizmo architektūros pastato – Pienocentro rūmų, esančių Kaune, Laivės al. 55/S. Daukanto g. 18 – patikrinimą, nustatė, kad dalis fasadų tvarkybos darbų atliekami ne pagal suderinto projekto, kuriam išduotas leidimas atlikti tvarkybos darbus, sprendinius.
Anot KPD specialistų, vykdomi darbai nukrypsta nuo su KPD Kauno teritoriniu skyriumi suderinto tvarkybos darbų projekto ir neatitinka dalies jame numatytų sprendinių, todėl buvo stabdoma dalis fasadų tvarkybos darbų, pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
„Įvertinus situaciją, artimiausiu metu KPD priims sprendimus dėl tolimesnių veiksmų ir galimybės ištaisyti padarytus nukrypimus nuo projekto sąlygų“, – nurodė KPD atstovai.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Pienocentro rūmai Kaune yra vienas reprezentatyviausių Kauno modernizmo pastatų (architektai – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Karolis Reisonas).
Jie buvo pastatyti 1931–1934 m. Pastatas 2004 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 15968).
Pienocentro rūmų tvarkybos darbų rangovas – UAB „Usbi“.
Gresia baudos ir sankcijos
Kultūros paveldo departamento atstovas Gintaras Ivanavičius „Delfi“ informavo, kada tiksliai buvo atliktas patikrinimas.
„Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus specialistai 2024 m. rugsėjo 11 d. atliko Pienocentro rūmuose (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 15968) vykdomų tvarkybos darbų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad vykdomi Pienocentro rūmų (u. k. – 15968) šiaurinio ir vakarinio fasadų tinkavimo darbai neatitinka Departamento Kauno teritorinio skyriaus suderinto tvarkybos darbų projekto sprendinių, kuriam Departamento Kauno teritorinis skyrius yra išdavęs leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus“, – teigė G. Ivanavičius.
Kokia atsakomybė gresia dėl nustatytų pažeidimų? Jis pateikė tokį atsakymą: „Šiuo metu Departamento Kauno teritorinis skyrius laukia, kol bus pateikti atsakingų asmenų paaiškinimai, pagal kuriuos bus priimami sprendimai dėl konkrečių poveikio priemonių taikymo.
Potencialiai galimos taikyti poveikio priemonės apima ANK 314 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 str. Kultūros vertybės sužalojimo atveju, Departamentas spręs dėl komisijos sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti sudarymo, kuri galės nustatyti patirtų nuostolių dydį ir atkūrimo būdą“, – aiškino KPD specialistas.
Anot jo, 2024 m. rugsėjo 12 d. Departamento Kauno teritorinis skyrius pateikė reikalavimą nedelsiant stabdyti visus Pienocentro rūmų, Laisvės al. 55, Kaune, šiaurinio ir vakarinio fasadų tinko restauracijos, remonto darbus.
Tačiau rugsėjo 16 d. Departamentas gavo pranešimą, kad nurodymas stabdyti darbus nėra vykdomas.
„Departamento Kauno teritorinis skyrius 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo pranešimą apie tęsiamus Pienocentro rūmų tinkavimo darbus. Nedelsiant nuvykus į vietą darbai nebuvo vykdomi. 2024 m. rugsėjo 17 d. Departamento Kauno teritorinis skyrius pateikė pakartotinį reikalavimą stabdyti visus Pienocentro rūmų, Laisvės al. 55, Kaune, šiaurinio ir vakarinio fasadų tinko restauracijos, remonto darbus. Departamento Kauno teritorinis skyrius, surinkęs visą aktualią medžiagą ir atsakingų asmenų paaiškinimus spręs dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 505 str.“, – dėstė G. Ivanavičius.
Kokių priemonių apskritai KPD gali imtis, jei nevykdomas nurodymas stabdyti darbus?
„Taikyti ANK 505 str. – <...> teisėtų nurodymų ir reikalavimų <...> nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų“, – nurodė KPD atstovas.
„Delfi“ paklausė, ar dėl to, kad darbai vyko toliau net juos sustabdžius, KPD sieks, jog būtų panaikinti atestatai techniniam prižiūrėtojui, statybos vadovui ir rangovui?
G. Ivanavičius pateikė tokį atsakymą: „Departamento Kauno teritorinis skyrius, gavęs visą aktualią informaciją (atsakingų asmenų paaiškinimus), ją įvertins ir priims sprendimus dėl konkrečių priemonių ir sprendimų taikymo.“
Kokius konkrečiai šio pastato atnaujinimo darbus yra suderinęs KPD?
„Departamento Kauno teritorinis skyrius yra suderinęs tvarkybos darbų projektą, kurio sprendiniai numato fasadų tvarkybos (restauravimo, remonto) darbus, t.y. projektu numatyta atlikti pastato išorės (fasadų) remonto ir restauravimo darbus, kurie apima granitinio tinko, fasado dekoro elementų, kiemo fasadų dažymo, langų remonto ir restauravimo darbus“, – aiškino KPD atstovas.
Jo teigimu, Pienocentro rūmai yra nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo paminklas. Šis objektas turi aukščiausią reikšmingumo lygmenį ir statusą, kuris suteiktas atsižvelgiant į jo išskirtinę istorinę ir architektūrinę vertę.
„Papildomai atkreipčiau dėmesį į tai, kad Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra nuo 2023 metų rugsėjo 18 d. įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, o Pienocentro rūmai yra vienas svarbiausių ir ryškiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių“, – nurodė G. Ivanavičius.
Savivaldybė: darbai vyko net ir po nurodymo juos stabdyti
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Delfi“ patvirtino, kad darbai vyko net ir tuomet, kai KPD juos sustabdė.
„Informacija teisinga. Darbus vykdžiusiems darbininkams buvo nurodyta nutraukti darbus, rangovas pakartotinai informuotas apie gresiančias pasekmes dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo“, – teigė savivaldybės atstovas, pridėjęs, kad darbininkai įsigaliojus nurodymui stabdyti darbus toliau atliko fasadų tinkavimą.
Jo teigimu, šiuo metu darbai nevyksta.
S. Rimas aiškino, kad tai yra išskirtinės vertės pastatas: „Pienocentro rūmai – viena svarbiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros ikonų. Jis pažymėtas Europos paveldo ženklu ir yra vienas iš UNESCO pasaulio paveldo vertybės „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ objektų. Nacionaliniu mastu – Kultūros paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu ir turintis paminklo statusą.“
Ar nustačius pažeidimus ir nevykdžius įpareigojimo stabdyti darbus savivaldybė svarsto galimybę neskirti dalinio finansavimo pastatų savininkui?
„Paveldotvarkos programos taisyklės numato, kad miesto skirtos lėšos išmokamos tik užbaigus darbus ir juos priėmus komisijai. Taigi, pastato valdytojui, norint neprarasti skirtos paramos, nedelsiant turėtų būti pašalinti visi trūkumai, ir darbai atlikti pagal suderintą restauravimo darbų projektą. Pagal šiuo metu galiojančią finansavimo sutartį, kuria numatyta skirti 58,8 tūkst. Eur, valdytojas darbus privalo užbaigti iki lapkričio 30 d.“, – teigė S. Rimas.
Architektė tokios savivalės dar nėra mačiusi
Šio pastato atnaujinimo sprendinius parinko architektė Jūratė Juozaitienė. Ji pabrėžė išskirtinę šio pastato vertę.
„Istorinio pastato Pienocentro bendrovės administracinių rūmų projekto konkursą 1931 m. laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, jam talkino architektas Karolis Reisonas. Konstrukcijų skaičiavimus atliko inžinieriai Saliamonas Milis ir Pranas Markūnas, statybą organizavo rangovai – L. Markovičius ir J. Kaplanas. Rūmai pastatyti per metus, 1932 m., bet baigiamieji darbai užsitęsė iki 1934 metų. 1937 m. rūmų projektas tarptautinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas garbės diplomu ir bronzos medaliu. Tai yra mano vienas mėgiamiausių tarpukario pastatų“, – nurodė architektė.
Ji kritiškai įvertino rangovo padarytus pažeidimus.
„Rangovo padarytus pažeidimus vertinu labai blogai, pranešiau KPD Kauno skyriui ir paprašiau stabdyti savavališkus fasado tinkavimo darbus. Pastato autorių sprendimu, pastatas buvo tinkuojamas apgalvojus ir faktūrą, ir medžiagą, ir spalvą – tinkavo pastatą šviesios spalvos granitiniu tinku, tuo pabrėždami jo pavadinimą.
Autentiškas tinkas privalėjo būti restauruojamas ir tik tose vietose, kur jis buvo pažeistas ir sunykęs. Restauravimas turėjo būti vykdomas pagal specialiąsias technologijas, pasirengus granitinio tinko cheminius ir spalvos tyrimus, pagal kuriuos reikėjo pasirengti technologinę kortelę. Granitinio tinko, kuris yra pastato vertingoji savybė, cheminės sudėties ir spalvos analizė buvo atlikta KTU cheminės technologijos fakulteto laboratorijoje. Statybininkai prieš tinkavimą turėjo pasirengti kortelę, kelis bandomus pavyzdžius, parenkant tinką, artimiausią autentiškam, ir tada nuvalius mechaniniu – rankiniu būdu, nežalojančiu istorinių medžiagų, atstatyti netektis bei prieš pradedant tinkavimo darbus privalėjo susiderinti, apie tai informuoti projekto vadovą ir kultūros paveldo institucijas. Visa tai nebuvo padaryta.
Negano to, tinkavimo darbai buvo savavališkai pradėti praeitą savaitę ir naujas tinkas buvo purškiamas ant fasado ir ten, kur autentiškas tinkas neblogai išsilaikęs, tik nešvarus. Buvo nupurkšta dalis Š ir V fasado, pažeidžiant darbų technologiją ir galimai vertingąją savybę – granitinį tinką. Pažeidimų mastą galimą bus nustatyti nuvalius „purškalą“ iki autento“, – dėstė architektė.
Ją labai nemaloniai nustebino tai, kad darbai juos sustabdžius galėjo vykti toliau.
„Pastebėjus, kad tinkas purškiamas, darbai buvo sustabdyti. Man tikrai buvo nežinoma ir sveiku protu nesuvokiama, kad rangovas tinkavimo darbus vykdo toliau. Užsakovas, rangovas, statybos vadovas su manim dar iš viso nebendravo, tik techninės priežiūros vadovas prisistatė ir apkalbėjome kampinių pusapvalių langų užsakymo galimybes ir langų tvarkymo eigą. Apie fasado tinkavimo darbus, tinko parinkimus ir derinimus nebuvo net užsiminta. Rangovas į fasado tinkavimo darbų sustabdymą nereagavo ir fasado gadinimą tęsė toliau. Su tokia savivale savo praktikoje susidūriau pirmą kartą“, – nurodė J. Juozaitienė.
Rangovas nieko nekomentuoja
Viešai nurodoma, kad darbų užsakovas yra UAB „Tranvia“. Įmonei vadovauja Jovita Mažeikienė. Šios įmonės savininkas – Darius Kavaliauskas.
„Delfi“ su klausimais kreipėsi į šią įmonę, tačiau atsakymų gauti nepavyko. Jeigu juos gausime vėliau, straipsnį papildysime.
Rangovas – UAB „Usbi“ – į „Delfi“ siųstus klausimus neatsakė. Tik nurodė, kad „į visus Jūsų klausimus galėtų atsakyti techninę priežiūrą vykdantis tvarkybos darbų statybos vadovas Mykolas Nedaškauskas“.
M. Nedaškauskas detalių komentarų nesuteikė. „Šiuo metu laukiama Kauno miesto KPD skyriaus sprendimo, kaip ištaisyti padėtį, paraleliai konsultuojantis su specialistais. Kol vyksta konsultacijos, jokių komentarų pateikti negaliu“, – aiškino techninis prižiūrėtojas.
Agentūra imasi tyrimo
Statybos dalyvius atestuoja Statybos sektoriaus vystymo agentūra. Jos atstovas Egidijus Steponavičius „Delfi“ teigė, kad iki 2024-09-17 informacijos apie minimą nusižengimą SSVA nėra gavusi.
Jo paklausėme, ar dėl to, kad KPD sustabdė darbus, o rangovas draudimo nepaisė ir juos tęsė toliau, statybos dalyviams gali būti sustabdytas arba net panaikintas atestato galiojimas.
„Vadovaujantis statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro duomenimis, UAB „Usbi“ nėra atestuota statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatu. Siekdama tinkamai įvertinti visas įmanomas aplinkybes, SSVA atliks tyrimą, kokie atestuoti statybos dalyviai vykdo statinio statybos darbus“, – teigė E. Steponavičius.
O kaip dėl techninio prižiūrėtojo atestato?
„Iki 2024-09-17 SSVA atsakingų institucijų skundų dėl minimo asmens veiklos taip pat nėra gavusi.
Gavusi tokį skundą, SSVA jį išnagrinės, o sprendimą dėl atestato sustabdymo ar panaikinimo kolegialiai priims atestavimo ekspertai. Praktika rodo, kad informacijai apie panašaus pobūdžio nusižengimus pasiteisinus, statinio statybos techninio prižiūrėtojo atestatas gali būti stabdomas ar net panaikintas“, – nurodė E. Steponavičius.
Galiausiai jis pridūrė: „Remdamasi „Delfi“ užklausa, SSVA planuoja atlikti papildomą neplaninį statybos dalyvio veiklos patikrinimą, siekdama detaliau išsiaiškinti pažeidimo pobūdį ir apimtį.“
Kairys nesupranta, kaip tai galėjo įvykti
Kultūros ministras Simonas Kairys „Delfi“ teigė, kad jam neaišku, kaip tokia situacija apskritai galėjo susiklostyti.
„Iš principo neaišku, kodėl tokia situacija galėjo kilti. Kalbame ne šiaip apie pastatą, kur niekas nepastebėtų, jeigu rangovas kažką ne taip padarytų. Kalbame apie vieną svarbiausių Kauno tarpukario modernizmo pastatų, patekusių į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Rangovo elgesys yra labai keistas, lyg nesuvokiant, kokią vertybę jis turi. Jis nesupranta, kiek naudos galima gauti gerbiant paveldą ir suvokiant jo teikiamą pridėtinę vertę“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar yra pagrindas stabdyti atestatų galiojimą.
„Teisinės aplinkybės yra tokios, kad privalo reaguoti Kultūros paveldo departamentas, privalo atlikti tyrimą, nustatyti visas aplinkybes. Juridine prasme svarbiausi asmenys yra darbų vadovas, statybininkai, kurie vykdė darbus, architektas ir techninis prižiūrėtojas. Visiems jiems reikia atestuotis. Tuos atestatus išduoda speciali komisija. Komisija priima sprendimą, o ministro įsakymu jie yra išduodami. Jų galima ir netekti. Tam reikia baigto Kultūros paveldo departamento tyrimo ir jo išvados, kuria vadovaujantis jau bus priimami sprendimai. Atestatų stabdymo klausimas egzizstuoja“, – aiškino S. Kairys.
Be to, jo teigimu, turi būti paskaičiuota žala, kurią reikės atlyginti.
„Įstatymas kalba ir apie žalos atlyginimą, būklės atstatymą. Taip pat numatytos ir baudos. Speciali komisija gali panaikinti atestatą. Norėtųsi, kad institucijos, kurios prižiūri paveldo tvarkybą, būtų aktyvios. Jeigu yra pažeidimas, turi būti ir atsakomybė. Kitaip mes čia dar ilgai turėsime piktnaudžiavimą, kažkokių pigesnių variantų ieškojimą. Tikiuosi principingo ir greito institucijų atsako, nes objektas yra labai svarbus“, – nurodė ministras.
O kas tuomet, jei rangovas nepaiso paveldosaugininkų nurodymo stabdyti darbus?
„Teisinėje valstybėje nėra taip, kad Departamento darbuotojas liptų ant pastolių ir atiminėtų įrankius statybininkų. Yra policija. Kauno savivaldybėje yra puikiai veikiantis Paveldo skyrius, kuris reaguoja. Ne pirma situacija, kai šio skyriaus vadovas reaguoja net greičiau nei Kultūros paveldo departamentas. Yra žmonių, kuriems rūpi. Be abejo, žala turi būti užkardyta kiek įmanoma greičiau siekiant išvengti didesnių nuostolių“, – teigė S. Kairys.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.
