Pasak jo, siūlomos pataisos neįgaliesiems suteiktų jų teisių apsaugos garantijas, kurios yra analogiškos šiuo metu Civiliniame kodekse numatytoms su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusioms garantijoms nėščiosioms ir auginantiems nepilnamečius vaikus.
Kaip pažymi Seimo narys G. Vasiliauskas, neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo gerove, atsižvelgiant į darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas yra skirtingos.
G. Vasiliausko teigimu, papildžius Civilinį kodeksą naujomis nuostatomis, būtų užtikrinama neįgaliųjų teisė į būstą, išvengiama diskriminavimo dėl negalios ir įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.
Sąvoka „Neįgalusis“ įregistruotame projekte suprantama taip, kaip ji apibrėžta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme: „Neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tiek sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tiek pratęsiant sudarytų sutarčių galiojimo terminą, taip pat nustatant tokių sutarčių sąlygas.
„Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar įstatymo nuostatos būtų taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių termino pratęsimui ir sąlygų nustatymui, ar taip pat ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytoms sutartims, kai jų terminas būtų pratęsiamas ar sutarties sąlygos nustatomos jau įsigaliojus įstatymui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.