„Mes esame turėję praeityje situacijų, kuomet prezidentas labai aiškiai ir ryžtingai pasakė, kad vienas ar kitas politikas ar kandidatas į ministrus, į Vyriausybę turi atšalti. Tai štai čia man šis dalykas atšalimo ir šiltumo klausimas kyla“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet vėlgi, formuojama Vyriausybė ministro pirmininko, jau patvirtinto, kartu su prezidentu. Ir toks sprendimas priimtas. Bet galbūt reikėtų atviriau pasakyti, kad šis kandidatas nėra Gintauto Palucko kandidatas“, – pridūrė ji.
Politikė akcentavo, kad demokratinėje valstybėje valdžių atskyrimo principas yra ypač svarbus.
„Kalbant apie valdžių atskyrimo principą, aš manau, kad čia net neverta svarstyti, ar gerai, jeigu valdžių atskyrimo principo nebus. Žinoma, kad negerai – tai yra vienas iš svarbių principų ir jo dera laikytis. Ne veltui jis ir yra vienas iš tokių esminių. Nes pusiausvyra ar netgi įtampa šiokia tokia tarp atskirų valdžios šakų, ji užtikrina demokratijos sveikatą, ji užtikrina demokratijos kokybę“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Suprantama, tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro ar ministrės neturėtų būti nekalbadienių ir turi būti normalus, darbinis ryšys, bet susiliejimas nėra optimalu“, – pridūrė ji.
Visgi, pasak V. Čmilytės-Nielsen, tiek į užsienio reikalų ministrus siūlomo K. Budrio, tiek į krašto apsaugos ministro poziciją siūlomos socialdemokratės Dovilės Šakalienės kompetencijos yra tinkamos vadovauti ministerijoms.
„Abi kandidatūros yra geros, solidžios. Dovilė Šakalienė jau senokai buvo projektuojama ir pati save projektavo į krašto apsaugos ministres, tai ši kandidatūra nė kiek nenustebino. Dėl Kęstučio Budrio tai taip pat, jo dalykinės savybės, kiek man teko su juo bendrauti būnant Seimo pirmininke, kalbant apie nacionalinio saugumo klausimus, tai jos nekelia jokių abejonių“, – pripažino Seimo vicepirmininkė.
Ketvirtadienį paskirtajam premjerui Gintautui Paluckui pristačius prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę, penktadienį šalies vadovas susitiks su pretendente tapti krašto apsaugos ministre D. Šakaliene bei į Užsienio reikalų ministeriją (URM) siūlomu K. Budriu.
Diskusijas dėl „politinio atšalimo“ praėjusią kadenciją pradėjo prezidentas G. Nausėda. Jis teigė, kad „politinio atšalimo“ reikalavimas turėtų virsti įstatymu. Pasak jo, neturėtų būti nustatyta ir universali trukmė, kai politikai negalėtų įsidarbinti karjeros tarnautojais. Šalies vadovas tuomet teigė, kad kiekvienu atveju buvusiam politikui privalomą „atšalimą“ reikėtų vertinti individualiai.
Kasčiūnas įvertino D. Šakalienės kandidatūrą: vienas geriausių variantų, bet kol kas trūksta vizijos
Laikinai pareigas einantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad socialdemokratė Dovilė Šakalienė yra tinkama kandidatė perimti vadovavimą Krašto apsaugos ministerijai (KAM). Visgi politikas pripažįsta kol kas pasigendantis aiškesnės kandidatės vizijos gynybos srityje.
„Aš Dovilę pažįstu jau keleri metai, tikrai efektyviai kartu dirbome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Man atrodo, ji, kaip politikė, yra padariusi tikrai nemažą pažangą gynybos srityje. Iš to viso konteksto kairiųjų turimų kandidatų į gynybos ministrus, manau, vienas geriausių variantų“, – žurnalistams trečiadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.
„Bet vėlgi, kaip seksis praktikoje – yra klausimas. Kol kas, ko aš dar negirdžiu iš jos, ar ji pati kaip ministrė turės savo kryptis ir vizijas, nes reikia to“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno teigimu, viena svarbiausių būsimo KAM ministro užduotis – užtikrinti jau pradėtų darbų kryptį ir tęstinumą.
„Energija ir darbų tęstinumas. Turi labai aiškiai žinoti – norėdamas pokyčio tu negali tik kažką pasakyti ir palikti. Tu, kaip ministras, turi nuolat, kas savaitę, kas dvi, kas tris žiūrėti, koks yra progresas“, – sakė laikinai pareigas einantis ministras, akcentuodamas, kad būsimasis KAM vadovas turės tęsti pradėtus darbus tiek formuojant diviziją, tiek įgyvendinant visuotinės gynybos principus.
„Aišku, jeigu pavyks padidinti gynybos finansavimą, tai yra tikrai ta apimtis, kurią sveikinsime. Vokietijos brigada – jeigu mums dar pavyks iki nueinančios Vyriausybės kadencijos pabaigos patvirtinti investicinį projektą, jau po jo galima daryti pirkimą antrojo etapo užbaigimui“, – naujojo ministro darbus vardino politikas.
Jo teigimu, tai pat naujoji ministerijos vadovybė turės priimti sprendimus dėl brigados dydžio poligono steigimo.
„Labai tikiuosi, kad kalbos apie poligonų svarbą Lietuvai neliks tik kalbomis ir tikrai mes turėsime brigados dydžio poligoną“, – vylėsi jis.