„Suprantu, kad tai yra šiek tiek antraščių dalykas, nes daugelis žmonių, pamatę tą antraštę išsigando manydami, kad eina kalba apie pensinio amžiaus drastišką ilginimą.
Šiuo atveju kalbama apie darbingo amžiaus ilginimą, ir nemanau, kad reiktų nei gąsdintis dėl šito, nei kažkaip labai rištis prie to skaičiaus, tiesiog atskirti du dalykus, ir kad visgi neina kalba apie pensinį amžių“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šiuo metu apie pensinio amžiaus didinimą Seime nediskutuojama.
Ekonomistai sako, kad tai neišvengiama
DELFI primena, kad Europos Komisija siūlo Lietuvai sudaryti sąlygas, kad lietuviai ateityje dirbtų iki 72–ejų metų. Ir tik tada išeitų į pensiją. Šiuo metu vidutinis Lietuvos vyras tiek net negyvena.
Valdantieji tikina, kad kol kas vėlinti pensinio amžiaus neketinama. Tačiau ekonomistai seniai kalba, kad tai bus neišvengiama ir problemos tik gilės, todėl valdžia raginama nebežarstyti tuščių pažadų, neva sugrąžinus emigrantus, padidėtų ir gimstamumas.
Vilniečiui Algirdui 71 metai, vyras prieš 7 metus galėjo išeiti į pensiją, bet dar dirba.
„Dirbu puse etato, savo malonumui. Tikrai galėčiau nedirbti, bet įdomus darbas Lietuvos žirgyne“, – LNK žinioms sakė vyras.
Tokių kaip Algirdas – dirbančių pensininkų ir ypač vyrų Lietuvoje nėra daug. Daugybė Lietuvos vyrų apskritai nesulaukia Algirdo amžiaus.
Vidutinė visų vyrų gyvenimo trukmė – 71 metai.
„610 tūkstančių pensininkų ir tenka pripažinti, kad šiek tiek daugiau nei 2/3 pensininkų yra moterys, nes jos gyvena ilgiau“, – LNK žinioms kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Inga Buškutė.
Šiuo metu pensinis amžius vyrams – 64 metai ir 2 mėnesiai, moterims – 63 metai ir 4 mėnesiai. Pensinis amžiaus kasmet ilginamas, 2026 metais jis turėtų pasiekti 65 metus.
Bet apklausos rodo, kad lietuviai į pensiją norėtų išeiti ir senatve pasidžiaugti bent 10 anksčiau.
„Manau, kad jeigu darbas nėra mielas ir toks tik dėl pajamų tai automatiškai žmogui yra mažiau motyvacijos tęsti tą darbą“, – sakė vilnietė.
Kitas praeivis kalbėjo, jog vyrai į pensiją turėtų būti išleidžiami 10 metų anksčiau, nes jie gyvena trumpiau.
Bet ateityje dirbti gali tekti ilgiau ir gerokai. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai užtikrinti, kad po 20 metų lietuviai darbingi būtų iki 72 metų. Kol kas tai tėra tik rekomendacija, bet jau seniai kalbama, kad ateityje pensinis amžius tik didės.
„Skamba šiek tiek šokiruojančiai, žiūrint į tai, kad pagal apklausas žmonės norėtų dirbti bent dešimtmečiu trumpiau, pagal dabartines nuostatas ir nuotaikas. Jau mūsų pensinis amžius yra keletu metu didesnis nei žmonės norėtų būti darbingi“, – teigė Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.
Vilnietė Gražina troleibusą vairuoja jau ilgai.
„Jeigu jau 27 metus dirbu, vadinasi patinka“, – sakė ji. Moteris sakė, jog turi kolegų, kuriems per 70 metų ir vis dar dirba.
Pagrindinė ilginamo darbingo amžiaus priežastis – visoje Europoje daugėja pensininkų, trūksta darbingo amžiaus žmonių. O Lietuvoje padėtis itin prasta dėl emigracijos.
„Maždaug nuo dabar ir prasideda tas lūžis, kai poveikis darosi neigiamas ir jau pradedame jausti darbo jėgos mažėjimą, ateinantį iš demografinių tendencijų – ilgametės emigracijos. Per ją išvažiavo daug jaunų žmonių“, – teigė Lietuvos banko departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Ir dar lietuvių sveikata viena prasčiausių Europoje.
Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas stebisi, jog kai Europos Komisija siūlo sudaryti sąlygas žmonėms dirbti kuo ilgiau, Lietuva priėmusi draudimų pensininkams dirbti. Pavyzdžiui, dalyje biudžetinių įstaigų dirbti nebegali net norintys pensininkai.
„Mūsų įstatymuose įtvirtinta nuostata 65 metai ir jau reikia eiti ilsėtis. Bet dalis žmonių dar turi jėgų, noro, galėtų dirbti“, – sakė A. Sysas.
Kiekviena Lietuvos valdžia žada, kad sugrąžins emigrantus, skatins šeimas gimdyti daugiau vaikų. Bet ekonomistė K. Tamoševičienė sako, kad ta panašu į utopiją.
„Panašu, kad gimstamumo didėjimas nėra ta kryptis, kuria verta eiti. Visuomenei darantis moderniai, gimstamumo rodiklis tik mažėja. Sunku būtų įsivaizduoti, kad jis taip apsiverstų, kad pataisytų darbo rinkos situaciją“, – sakė ji.
Ekonomistai seniai kalba, kad bus du pagrindiniai būdai užtikrinti, kad Lietuvoje būtų surenkama pakankamai mokesčių pensijoms mokėti: vėlinti pensinį amžių ir padėti vyresniems žmonėms nuolat tobulinti žinias, bei įsileisti daugiau emigrantų iš užsienio.