„Su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais kalbėjome apie dabartinę situaciją, apie tai, kokių žingsnių galima imtis karo Ukrainoje akivaizdoje, kad, viena vertus, atkreiptume dėmesį į tas įtampas, kurios neišvengiamai kyla mūsų visuomenėje“, – žurnalistams po susitikimo su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad susitikimo metu buvo kalbama apie poreikį skirti didesnį dėmesį Lietuvos rusų mokykloms.
„Buvo keli pagrindiniai dalykai pažymėti: tai, žinoma, dėmesys mokykloms, poreikis tam tikrų visuomeninių iniciatyvų, matyt, koordinuojant tiek bendruomenes, tiek žymių, daug pasiekusių žmonių, apie ką prieš tai kalbėjo svečiai, ėjimą per mokyklas, skleidimą žinios, atsakymų į klausimus, galbūt baimių išsklaidymą“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Manau, kad labai svarbu yra užkardyti nepakantumo pavyzdžius. Ir svarbu, kad mokyklose būtų daugiau dėmesio skiriama tam, kas dabar vyksta, kad rusakalbiai mūsų piliečiai nesijaustų kaltinami dėl kraugeriškų V. Putino veiksmų“, – pažymėjo politikė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitikimo metu taip pat buvo nemažai kalbėta apie poreikį plėsti žiniasklaidos kanalus, informaciją rusų kalba.
„Buvo kalbėta gana daug apie poreikį informacijos rusų kalba, kuri tikrai dabar yra labai svarbi, kaip niekada. Tai tam, žinoma, yra skiriamas dėmesys ir taip, stiprinimas informavimo rusų kalba yra svarbus“, – sakė ji.
Parlamento vadovės teigimu, karo Ukrainoje kontekste yra kaip niekada svarbu išlikti vieningais, kad nesvarbu, kokia kalba kalbantys bendrapiliečiaijaustųsi komfortiškai Lietuvoje.
„Seimas negali priimti įstatymo, kuris išspręstų situaciją. Seimas gali skirti dėmesio. Dėmesio ir per pareiškimus, ir per kalbėjimą, ir per palaikymą iniciatyvų. Čia yra svarbus ir politikų įsitraukimas, ir bendruomenės lyderių, ir, žinoma, atvykstančių žmonių, kurie yra pabėgėliai, kurie čia apsigyvena, kurie pamato, kad Lietuvoje yra gera gyventi, kurie čia atranda antruosius namus, tai yra mūsų visų bendras tikslas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos rusų bendruomenės atstovas: mes esame Lietuvos dalis
Lietuvos rusų bendruomenės atstovas, „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen teigė, kad, Maskvai pradėjus karinius veiksmus Ukrainoje, Lietuvos ugdymo įstaigose pastebimos patyčios prieš rusakalbius mokinius. Todėl, jo teigimu, vertėtų apsvarstyti apie galimybę organizuoti patriotizmo pamokas.
„Labai daug bendrauju su mokiniais ir pasakyti dabar, ar yra negatyvas prieš Lietuvos rusus, tai mano gyvenime nėra, bet aš kalbu su mokytojais, su mokiniais ir mokyklose tas negatyvas prieš rusakalbius yra. Prieš tuos, kurie kalba rusiškai arba turi rusiškus vardus, pavardes“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen teigė V. Voroncovas, kartu paaiškindamas, kad negatyvas dažniausiai pasireiškia patyčiomis.
Jo teigimu, dėl šios priežasties mokyklose yra būtini pokyčiai, vienas tokių – į ugdymo programą patriotizmo pamokų įtraukimas.
„Mano pasiūlymas, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga turi skirti dvi dienas per metus kiekvienai mokyklai, kiekvienai klasei ir turi būti patriotizmo pamokos. Labai veikia jaunimui, kai pas tave ateina kariai su karine apranga ir tie žodžiai, kur jis sako, kad rusas, kuris tarnauja Lietuvos kariuomenėje, galės sunaikinti visą tą negatyvą apie NATO, kurį jis gauna šeimoje“, – kalbėjo jis.
Susitikime dalyvavęs „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas Denisas Kišinevskis, atstovaujantis Klaipėdos įvarialypei rusakalbių bendruomenei, teigė, kad apie problemas, su kuriomis susiduria tautinės mažumos, būtina kalbėti daugiau. Jo teigimu, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai nėra Rusijos dalis, todėl jie turėtų būti vertinami kaip lietuviai.
„Mes turime kalbėti apie tautinių mažumų problematiką daugiau ir dažniau. Tai nėra nacionalinio saugumo klausimas. Tautinių mažumų situacija, tautinių mažumų problematika turėtų būti aptarta viešai žymiai daugiau nei dabar", - teigė jis.
„Mes esame Lietuvos piliečiai, esame Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva, nėra jokių jie ir mes. Mes esame vieninga tauta", – pridūrė D. Kišinevskis.
ELTA primena, kad pirmadienį V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama, kad rusų bendruomenė dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą patiria tautiniu pagrindu vykdomą spaudimą.