Tai ji teigė kreipdamasi į partiečius šeštadienį Kaune vykstančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, jame liberalai tvirtina 2023 metų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų programą.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, sukaupta liberalų patirtis leidžia ne tik įvertinti, kokie darbai atlikti ir ko dar trūksta, bet ir suvokti „kokios yra tikrosios galimybės ir realūs deklaruotų siekių įgyvendinimo būdai“.
„Liberalų Sąjūdis niekada nežadėdavo neįgyvendinamų dalykų. Todėl ir dabar, tiek patyrę, kur kas daugiau dėmesio skirsime tam, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus, kokie turi būti mechanizmai, finansavimo šaltiniai, kokios galimos pasekmės“, – teigė ji.
Liberalų lyderė pabrėžė, kad tokio pat požiūrio bus reikalaujama ne tik iš saviškių, bet ir iš „kitų politinio proceso dalyvių“.
„Laikai, kai per rinkimus galima kalbėti bet ką, žadėti bet kokius, visiškai neįgyvendinamus, nors ir patrauklius dalykus, turi baigtis. Ir mes, liberalai, darysime viską, kad jie baigtųsi kuo greičiau“, – sakė ji.
Kalbėdama apie artėjantį rinkiminį pusmetį, ji akcentavo, kad partija susidurs su „dviem rimtais priešininkais“, t.y. oponentų siekiu klaidinti visuomene bei iššūkiais, susijusiais su Rusijos agresija Ukrainoje.
„Sąmoningai klaidinti per žiniasklaidą kalbant apie reformas, biudžetą ar ministrų sprendimus ar įžeidinėti ad hominem tapo kone norma. Artėjant rinkimams situacija tik prastės. Kitas išbandymas – Rusijos agresija Ukrainoje ir artėjanti žiema. Esame priėmę reikalingus sprendimus dėl augančių pajamų bei kompensacijų, tačiau visas aplinkybes sunku nuspėti ir įvertinti, todėl reikia būti pasirengusiems įvairiems netikėtumams“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji dėkojo savivaldoje dirbantiems bendražygiams už pagalbą suvaldant COVID-19 pandemijos iššūkius ir Baltarusijos sukeltą nelegalių migrantų krizę, taip pat sprendimus priimant Ukrainos karo pabėgėlius. Anot jos, dar vienas tenkantis naujausias iššūkis – energijos kainos.
„Valdant šiuos procesus savivaldos indėlis yra didžiulis. Kaip banaliai tai beskambėtų, tačiau užklupus krizei, liečiančiai turbūt kiekvieną, paralyžiuojančiai žmonių kurtus ir puoselėtus verslus, savivalda, merai visada atsiduria priešakyje (...) Esu visiškai įsitikinusi, kad Liberalų atstovai pastarųjų trejų metų išbandymus atlaikė puikiai. Neretai Jūs, mūsų merai, buvote pavyzdžiu ir kitiems rajonams bei miestams“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdis kol kas nėra patvirtinęs rinkiminio kandidatų į merus sąrašo, kai kurie skyriai jau pranešė apie planuojamus deleguoti kandidatus.
Į Klaipėdos merus jau anksčiau iškeltas šio skyriaus pirmininkas tarybos narys Saulius Budinas. Šią savaitę Kaišiadorių liberalai į savivaldybės merus pasiūlė tarybos narį Šarūną Čėsną, į Liberalų sąjūdį grįžusį iš Laisvės partijos. Radviliškyje mero posto sieks buvęs konservatorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Pranys, Neringos skyriuje šeštadienį kandidatu į merus patvirtintas teisininkas, visuomenininkas Matas Lasauskas.
Valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija Seime yra antra pagal dydį po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.