„Kuomet kalbame apie Valstybės tarnybos reformą, kuri apima labai daug, tačiau jei Seimas pritars jau netrukus svarstomam Valstybės tarnybos reformos visam paketui, tuomet ir merų atlyginimai kiltų ir taptų labiau konkurencingi, ir kitų valstybės tarnautojų (atlyginimai kiltų – ELTA)“, – LRT radijui penktadienį teigė Seimo vadovė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šiuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete yra rengiami pasiūlymai, kaip galėtų keistis savivaldybių tarybų narių atlyginimų sistema. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo ir susitikime su naujais miestų merais.
„Buvo kalbėta apie tai, buvo kalbėta ir tame kontekste, kokie pakeitimai galėtų būti inicijuoti iš Seimo pusės. Susitikime kalbą sakė Ričardas Juška, kuris yra valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, šiame komitete jau yra ruošiami, rengiami siūlymai, kaip galėtų kisti sistema“, – sakė ji.
„Vienas iš galimų sprendimų, žvelgiant į ateitį, būtų fiksuotas atlygis savivaldybių tarybų nariams ir nebūtų jokių esminių skirtumų tarp savivaldybių išskyrus tai, kad pagal gyventojų skaičių jos būtų suskirstytos į tris grupes, į tris krepšelius. Bet, nepaisant to, kad sistemą reikia keisti ir ji bus keičiama, tai, kad ji nebuvo tobula, nėra priežastis teisinti galimą sukčiavimą“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo vadovės teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar prieš visuomenininką Andrių Tapiną vykdė antikorupcinį savivaldybių tarybų vertinimą. Todėl, pažymėjo ji, jau anksčiau buvo aišku, kad atlyginimų sistema neveikia gerai.
„STT vykdė antikorupcinį vertinimą iki Andriaus Tapino dar pateiktų konkrečių duomenų dėl savivaldybių tarybų. Ir šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį tame viešai pateiktame vertinime buvo tarp išvadų ir tai, kad rekomenduojama keisti sistemą, kad nėra normali situacija, jog išmokos skiriasi net 25 kartus nuo tarkime Plungės rajono savivaldybės, kur išmokos nesiekia net 50 eurų, iki Kauno miesto, Kauno rajono, kur beveik 1100 eurų, tai yra toks didžiulis skirtumas“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir taip pat vertinime, kurį atliko STT, buvo nurodyta, kad kontrolės mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų veikti. Na, ir buvo adresuota tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek kitoms institucijoms, kad reikėtų šią situaciją vertinti ir politikams vėliau inicijuoti pakeitimus. Tai buvo aišku, kad sistema neveikia gerai, kad kontrolės mechanizmai dažnu atveju nesuveikia“, – teigė ji.
ELTA primena, kad klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas A. Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatorius Vilius Semeška ketina registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.
V. Semeška akcentuoja, kad šiuo metu situacija skirtingose savivaldybėse kardinaliai skiriasi. Pavyzdžiui, Plungės rajone mėnesinė tarybos nario išmoka siekia vos 43 eurus, Kazlų Rūdoje bei Raseiniuose – iki 50 eurų. Visgi, didžiausios sumos, pasak politiko, nustatytos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėse – tarybų nariai kas mėnesį savo veiklos išlaidoms gauna per 1000 eurų.