Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, teikti kandidatų į šias pareigas ji neskubėjo, nes Seimo narių grupė yra kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pačios institucijos reikalingumo, žvalgybos kontrolieriams suteiktų įgaliojimų ir pan.
„Viena vertus, logiška būtų palaukti, ką Konstitucinis Teismas pasisakys, kita vertus, dabartinė situacija su Antikorupcijos komisijos pirmininku kaip tik demonstruoja, kaip reikėtų šios institucijos, kokia ji svarbi“, – BNS sakė parlamento vadovė.
Naujienų portalas „15min“ pranešė, kad 2019 metais būdamas Vyriausybės kancleriu A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.
Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.
„Dabar ir sveriu tuos du dalykus. Buvau apsisprendusi palaukti KT išvados, kad būtų viskas tvarkinga ir kad tuo atveju, jei KT kartais apsispręstų taip, jog pritartų tam Seimo narių kreipimuisi, kad žmonės, kurie ėmėsi darbo, neliktų „ant ledo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimas pernai priėmė įstatymą dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto įkūrimo. Pagal įstatymą, nuo šių metų liepos jau turėjo pradėti dirbti du žvalgybos kontrolieriai, tačiau dėl įvairių priežasčių jų kandidatūros nebuvo pateiktos Seimui.
Kandidatūras Seimui turi pateikti parlamento pirmininkas, apsvarsčius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba vykdys nuolatinę žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos teisėtumo priežiūrą.
Numatyta, kad žvalgybos kontrolieriai vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams, kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jie taip pat tikrins žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.