„Šiandien tikrai negalime 100 proc. garantuoti, koks galimas scenarijus per artimiausias kelias savaites – kaip klostysis birželį balsavimas Seime dėl pirmalaikių rinkimų, kokie galimi kolegų sprendimai dėl Vyriausybės likimo. Šiuo metu galimi bent keli išeities iš dabartinės politinės situacijos scenarijai.
Aptarti vieną iš jų – naują Vyriausybę, kai dar nė neaiškus Seimo sprendimas dėl pirmalaikių rinkimų, – pernelyg skubota. O skubotų sprendimų šiomis savaitėmis jau ir taip akivaizdžiai per daug“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Panašiai mano ir Liberalų sąjūdžio į ministrus deleguotas S. Kairys. Pasak jo, kalbėti apie būsimo kabineto sudarymą dar per anksti. Prezidentūros kritikos radare atsidūręs ministras antradienį Eltai teigė, kad nesijaučia padaręs ką nors neteisėto. S. Kairys taip pat akcentavo, kad dėl išsakytos prezidento nuomonės jis neketina sustabdyti pradėtų darbų.
„Prezidento pasisakymo kažkaip naujai ar kažkaip kitaip nevertinu. Ir tuo labiau manau, kad diskutuoti ir kalbėti apie daugelį dalykų dar yra labai ankstyva“, – reziumavo S. Kairys.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas G. Nausėda pažymėjo, jog, formuojant naują Vyriausybę, dabartinių ministrų, įsivėlusių į vadinamąjį čekių skandalą – Simono Kairio ir Gintarės Skaistės – kandidatūros neturėtų būti teikiamos.
Prezidentas patikino, kad būsimam Ministrų kabineto lyderiui teikiant šių politikų kandidatūras, jos nebus tvirtinamos.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą.
Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę Gintarė Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.