Čmilytė-Nielsen viliasi, kad streikuojantys mokytojai nesiims kraštutinių priemonių

Pedagogų bendruomenei kol kas nekeičiant planų dėl penktadienį prasidėsiančio streiko, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad švietimo darbuotojai nesiims kraštutinių protesto priemonių. Politikė tikisi, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei profesinės sąjungos pasieks kompromisą, o Seimas savo ruožtu biudžete numatys reikiamas lėšas mokytojų algų kėlimui.

„Palikime tokius scenarijus būtent hipotetiniame lauke, tikrai nenorėčiau jų komentuoti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen, klausiama, ar pedagogų streikas gali tęstis ir iki kitų metų.

„Tikiuosi, kad jų nebus. Ir tikiuosi, kad racionalumas ir supratimas, kad tikrai iš abiejų pusių yra geros valios, nugalės“, – vylėsi ji.

Parlamento vadovė nesiėmė prognozuoti, kiek gali trukti pedagogų streikai. Tačiau pabrėžė, kad ministerija deda visas pastangas pasiekti sutarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

„Žinoma, norisi, kad ministerijai, dedančiai dideles pastangas rasti kompromisą su mokytojais, galų gale pavyktų tai padaryti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo ir parlamento vaidmenį – anot jos, svarbu, kad Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, ištesėtų nacionalinio švietimo susitarime numatytus įsipareigojimus dėl atlyginimų kėlimo.

„Iš mano pusės žvelgiant, iš Seimo pusės – svarbiausia dabar yra susikoncentruoti į biudžeto priėmimą, kad jame būtų numatytos lėšos, kurios leistų įgyvendinti daugumos parlamentinių partijų įsipareigojimą (...)“, – aiškino Seimo vadovė.

Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugsėjo 15 d. jau dalyvavo įspėjamajame streike, o nuo rugsėjo 29 d. praneša planuojantys tikrąjį streiką.

Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.

Apie svarstymus streikuoti rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas informavo, kad jungsis prie streiko, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.