Sandėliavimo talpos – maišai ar dėžės – galėtų padėti išgelbėti dalį iš daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų, kurie šiuo metu įstrigę Ukrainoje. Juos naudojant taip pat būtų galima padėti Ukrainai pakrauti grūdus į traukinius ar sunkvežimius, kai bus suplanuoti sausumos keliai iš šalies, paaiškino aukštas administracijos pareigūnas.
Vis dėlto, nors ir dedamos šios pastangos, JAV ir jų užsienio partnerės dar nerado greito ir geriausio sprendimo, kaip panaikinti Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą, dėl kurios pakilo pasaulinės maisto kainos, o kai kuriose pasaulio dalyse gali kilti katastrofiškas maisto trūkumas.
JAV pastangos atverti sausumos kelius grūdams išvežti, atgabenti konteinerių ir įgyvendinti ilgalaikius pokyčius siekiant sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo ukrainietiškų grūdų, gali šiek tiek padėti sprendžiant krizę. Tačiau manoma, kad šios pastangos vis tiek nepadės išspręsti daug didesnės problemos, kuri nė negali būti išspręsta, kol Rusija nesumažins savo blokados, ypač prie didžiausio Ukrainoje Odesos uosto, kurį jau kelis mėnesius supa Rusijos karo laivai.
„Praktiškai vienintelis variantas – mėginti atblokuoti Odesą, – antradienį CNN sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Reikėtų išnagrinėti visas galimybes ir, jei įmanoma, jomis visomis pasinaudoti... bet, deja, ... be Odesos varianto, nemanau, kad yra koks nors kitas kelias“.
„Jei rusai to neleis, mes, kaip pasaulio bendruomenė, turime rasti sprendimą, kaip tai padaryti be Rusijos sutikimo“, – sakė G. Landsbergis.
JT ir Turkijos pareigūnai rengiasi atskiriems diplomatinių derybų su Maskva raundams, kurių metu bus rengiamas naujas planas, kaip atverti jūrų kelius Ukrainos grūdams, teigia šaltiniai.
Suprantama, kad, nepaisant komplikacijų, daugiausia dėmesio skiriama milijonų tonų grūdų išgabenimui jūra: laivais tai užtruktų maždaug penkis mėnesius, o geležinkeliu – 18-24 mėnesius, sakė vienas Europos diplomatas.
Laikas eina, nes šiuo metu elevatoriai yra pilni, o rudenį bus vežamas naujas grūdų derlius.
„Tam tikra prasme netrukus viskas dar pablogės, – sakė diplomatas. – Nė vienas būdas, kuris dabar egzistuoja, neišsprendžia problemos iki galo“.
JAV pareigūnai ieško alternatyvių kelių, kaip būtų galima eksportuoti bent dalį Ukrainos derliaus, įskaitant jo gabenimą geležinkeliais ir sunkvežimiais per vakarinę šalies dalį ir per jūrų uostus už Ukrainos ribų. Be laikino saugojimo galimybių, svarstoma imtis tokių veiksmų, kaip kitų šalių mokymas efektyviau naudoti trąšas, kad ilgainiui jos galėtų pačios auginti daugiau žemės ūkio produktų, sakė administracijos pareigūnai.
Spręsti Rusijos blokados problemą kariniais būdais būtų sudėtinga užduotis, galinti sukelti eskalacijos su Rusija pavojų, kurio J. Bideno administracija stengiasi išvengti. JAV generalinio štabo vadas generolas Markas Milley antradienį žurnalistams sakė, kad, kadangi jūrų kelius „blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas“, jų atvėrimas grūdų eksportui „būtų labai rizikinga karinė operacija, kuri pareikalautų didelių pastangų“.
JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith trečiadienį žurnalistams sakė, kad taip pat nemato čia NATO vaidmens.
„Pasiekėme tokį tašką, kai esame pasirengę matyti, kaip šalys bendradarbiauja su Maskva, tačiau mus nuvilia, kai matome, kad nėra jokių požymių, jog Rusija į tai žiūri rimtai ar derasi sąžiningai“, – sakė ji.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pasak Kremliaus pranešimo, V. Putinas sakė, kad Maskva palaikys „netrukdomą“ Ukrainos grūdų eksportą ir kad Rusija yra pasirengusi „eksportuoti didelius trąšų ir žemės ūkio produktų kiekius“, jei Vakarų sankcijos bus panaikintos.
Tokiam sankcijų panaikinimui labai priešinamasi. Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto šią savaitę CNN pareiškė, kad apie tai negali ūti nė kalbos, ir šią nuomonę pakartojo JAV pareigūnai.
V. Landsbergis sakė CNN, kad rusai mano, jog neleisdami laivams saugiai plaukti per Juodąją jūrą jie savo rankose turi įtakos svertus, tačiau pasaulis turi aiškiai parodyti, kad taip nėra.