„Visokių kitokių egzotinių [atmainų] randame: ir to paties lietuviško varianto vieną atvejį randome, du atvejus [radome] iš Gibraltaro linijos, jau antrą savaitę randame po vieną atvejį Gambijos-Senegalo, kuris turbūt per Prancūziją galėjo atkeliauti į lietuvą“, – laidoje „Delfi diena“ vardijo R. Jurkevičius.
Tuo metu Pietų Afrikos ir braziliškosios atmainų, pasak jo, aptikta nebuvo.
Kaip teigia Kauno klinikų direktorius, su asmenimis, kurie užsikrėtė britiškają atmaina, dirba Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot R. Jurkevičiaus, ypač svarbu šiuos asmenis izoliuoti ir atsekti jų kontaktus.
„Žinome, kad ši atmaina lengviau plinta, reiškia, kad esant tokioms pačioms sąlygoms gali užsikrėsti daugiau žmonių. Užsikrėtus daugiau žmonių, daugiau jų gali patekti į ligoninę, sirgti sunkia forma ir t. t. Tai yra pavojinga atmaina“, – sakė R. Jurkevičius.
Tai, kad Lietuvoje nustatoma įvairių užsienyje plintančių koronaviruso atmainų, pasak jo, rodo, jog net karantino metu, kai žmonių judėjimas sumažėjęs, virusas vis dėlto greitai išplinta.
„Sunku spręsti, kada tie atvejai pateko į Lietuvą. Mes suprantame, kad karantino reikia laikytis, bet juk keliauja žmonės ir darbo, ir studijų reikalais, labai teisti galbūt ir nereikėtų“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius.
Tačiau, atkreipia dėmesį jis, situacija šalies ligoninėse šiuo metu yra kur kas geresnė nei praėjusių metų pabaigoje, todėl ir žinia apie rastas britiškojo varianto atmainas gąsdina mažiau.
„Jeigu britišką variantą būtume radę tokiais skaičiais sausio pradžioje ar gruodžio gale, tai tikrai būtų baisoka, nes tada dirbdavome turėdami 11-oje regiono ligoninių 30–35 laisvas lovas. Šiandien turime 150 laisvų lovų ir jau 150 „kovidinių“ lovų esame uždarę. Rezervas yra iš esmės dešimt kartų didesnis. Galėčiau žmones nuraminti, kad situacija yra ženkliai pagerėjusi dėl mūsų visų griežto karantino laikymosi“, – laidoje „Delfi diena“ sakė R. Jurkevičius.