Diskusijoje dalyvavusių lyčių eksperčių teigimu, moterų padėtis dėl koronaviruso sukeltos krizės dar labiau komplikavosi, tačiau vyrai irgi gavo galimybę patirti, su kokiais sunkumais jos susiduria.
Lietuva velkasi lyčių lygybės gale
Lietuva pagal naujausią lyčių lygybės indeksą užima tik 23 vietą ES ir surinko tik 55,5 iš 100 balų. Remiantis pateikta statistika, mūsų šalis atsilieka 11,9 balo nuo ES rodiklio ir nuo 2005 m., pastebi specialistės, nebuvo jokio progreso šioje srityje.
„COVID-19 visiems pagaliau atvėrė akis ir parodė, kokiose srityse yra daugiausia nelygybės, kai anksčiau tą padaryti buvo sudėtingiau. Man niekada neteko matyti tiek daug pranešimų žiniasklaidoje dėl smurto artimoje aplinkoje, ir tai mums priminė, kad dauguma moterų patiria didžiausią grėsmę jų pačių namuose“, – surengtoje diskusijoje teigė C. Scheele.
Kai kurių šalių reakciją į išaugusį smurtą ji pavadino įspūdinga, nes tos valstybės greitai reagavo į iškilusį pavojų ir sukūrė specialius skaitmeninius įrankius, kad aukos galėtų lengviau pranešti apie jas ištikusią bėdą net ir tuo atveju, jei šalia būtų smurtautojas.
„Taip pat matėme, kad ir viešbučiai stengėsi prisidėti prie šios problemos sprendimo, – pasiūlė bėgančioms nuo smurtautojų moterims laikiną prieglobstį. Taip pat ir vaistininkai, ir siuntų tarnybų darbuotojai buvo apmokyti pastebėti galimą smurtą artimoje aplinkoje ir padėti nukentėjusioms.“
Pasak instituto vadovės, jai žinoma, kad Lietuvoje per televiziją nuolat buvo rodomas pagalbos numeris, kuriuo galėjo skambinti smurtą patiriantys asmenys. Institutas atliko specialų tyrimą, kokios priemonės buvo taikomos skirtingose šalyse, ir tikisi, kad ateityje šios žinios galės padėti teikti greitesnę ir kokybiškesnę pagalbą aukoms.
Lietuvoje, ekspertės teigimu, 85 proc. asmenų, dirbančių sveikatos srityje, yra moterys. Tačiau, sakė C. Scheele, jeigu kalbama apie asmeniniame gyvenime reikalingą priežiūrą šeimos nariams, šie skaičiai pasiekia ir 92 proc.
„Puikiai suprantame, kad tokie darbai yra labai reikalingi, ir darbuotojai smarkiai rizikavo apsikrėsti COVID-19, tačiau didžiojoje dalyje ES šalių šio darbo sąlygos sudėtingos ir už jį mažai mokama. Nemokamą sveikatos priežiūrą irgi teikia išimtinai daug moterų“, – akcentavo vadovė.
Ji taip pat išskyrė, kad prieš pandemiją 41 proc. moterų turėjo rūpintis vaikais arba žmonėmis, kurie turėjo įvairių sveikatos sutrikimų arba kokią nors negalią, palyginus su 24 proc. vyrų, kurie irgi turėjo tai daryti.
„Taip pat galėjome pamatyti, kad moterų nemokamo darbo krūvis tiesiog sprogo, kai mokyklos ir darželiai buvo uždaryti. Kol kas dar laukiame visų duomenų dėl šio atvejo ir vėliau pateiksime tyrimo rezultatus.“
Moterys, C. Scheele teigimu, dėl joms tenkančio didesnio artimųjų priežiūros krūvio negali tinkamai įsitraukti į darbo rinką. Turėdamos derintis prie atsakomybės už jų priežiūrą, jos labiau linkusios dirbti laikiną, ne viso etato ar nestabilų darbą ir gauti mažesnį atlygį bei prastesnes socialines garantijas.
„Moterys taip pat dominuoja tuose sektoriuose, kuriuose dėl pandemijos teko mažinti darbuotojų skaičių ar juos išleisti į prastovas, todėl kuriant pagalbos priemones po pandemijos kritiškai svarbu nepamiršti šių nelygybės aspektų“, – sakė ji.
Stebėjosi kai kuriais sprendimais
Moterų informacijos centro direktorė ir taip pat atstovaujanti Lietuvos moterų teisių asociacijai, kuri jungia visus 16 specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, teikiančius nemokamą informavimo, konsultavimo, psichologinę, teisinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, Jūratė Šeduikienė pasakojo, kad tik prasidėjus karantinui policija pranešė apie išaugusį iškvietimų skaičių dėl smurto artimoje aplinkoje. Paradoksalu, bet perduodamų tokių pranešimų skaičius specializuotiems kompleksinės pagalbos centrams nebuvo toks didelis.
„Policija pateikė informaciją, kad tokių pranešimų skaičius išaugo 20 proc., o specializuoti pagalbos centrai užfiksavo tik 5 proc. augimą. Visi dabar laukiame COVID-19 antros bangos, tačiau smurto banga paskutinėmis savaitėmis į Lietuvą jau atkeliavo. Anksčiau specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per savaitę gaudavo 36 arba 39 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, o per paskutines tris savaites gavome 42, 47 ir 54 tokius pranešimus.“
Lyčių ekspertė tai siejo ir su karantino suvaržymų atlaisvinimu bei rėmėsi atliktu tyrimu Italijoje, kurį atlikus pažymėta, kad smurtautojai per karantiną dažniausiai su aukomis gyveno kartu, todėl joms buvo sunkiau išsikviesti pagalbą. Lietuvoje šiai problemai spręsti Vyriausybė pasiūlė galimybę siųsti SMS žinutes ir, nors ekspertė sveikino šią iniciatyvą, tačiau suabejojo, kiek žmonių pasiekė informacija dėl tokios galimybės.
„Kita aktuali problema – mes visi labai džiaugiamės priimtu įstatymu dėl smurto artimoje aplinkoje. Didžioji dalis ekspertų džiugiai pateikia statistiką, lygindami 2018 ir 2019 m., ir tvirtina, kad tokių pranešimų sumažėjo 20 proc. Tačiau manęs ši informacija visiškai nedžiugina. Tai kaip tik įrodo, kad įstatymas, matyt, veikia netinkamai, ir reikia kažką jame koreguoti.“
Jos teigimu, 2019 m. atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų nesikreipia niekur ir tik 14 proc. kreipiasi į policiją.
„Jeigu per pirmą ketvirtį užregistruota beveik 13 500 pranešimų policijoje apie smurtą artimoje aplinkoje ir tai yra tik 14 proc., kokie tada smurto artimoje aplinkoje tikrieji mastai ir kiek jis yra latentinis?“ – retoriškai klausė ekspertė.
J. Šeduikienė nurodė, kad per pastaruosius metus lietuviai išmoko identifikuoti fizinį smurtą, tačiau jei tai yra psichologinis arba seksualinis smurtas šeimoje, tuomet iškyla problemų. Ją taip pat stebino, kad per karantiną savivaldybės pasiūlė priemonę kovojant su smurtu iš namų iškelti aukas, tačiau norėtų, kad ateityje turėtų išsikelti smurtautojas.
„Žinoma, jeigu šeima gyvena vienkiemyje ir vyras pabėgo į mišką, tuomet gal tai yra saugesnis variantas, bet mums tikrai turėtų labiau rūpėti, kur glausis moteris su trimis mažamečiais vaikais. Ji vis dėlto turėtų likti savo gyvenamojoje vietoje.“
Moterų teisių ekspertė išskyrė, kad darbas su nukentėjusiu žmogumi artimoje aplinkoje yra labai ilgas procesas ir tikrai neužtenka dviejų arba trijų konsultacijų. Taip pat ją vis dar šokiruoja, kad, pagal Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos įvykdytą tyrimą, apie 50 proc. mano, jog moters pareiga yra tenkinti vyro seksualinius poreikius.
„Išeiti iš smurto rato, palikti žmogų, kurį dažnu atveju myli, keisti santykius yra labai sudėtingas ir ilgas procesas. Jis daugeliui užtrunka ne vienus ir ne dvejus metus, o kai kam – ir visą gyvenimą, tačiau tai nereiškia, kad tuos žmones turime palikti be pagalbos.“
Išryškėjo specifinės lietuvių gyvenimo sąlygos
ELLI vyriausioji tyrėja analitikė Jolanta Reingardė išskyrė, kad karantinas parodė, kokiomis sąlygomis gyvena lietuviai, mat čia kas trečias namų ūkis yra priskiriamas tankiai apgyvendintų namų ūkių kategorijai.
„Tai reiškia, kad tas plotas, kuris tenka vienam žmogui, iš tiesų labai mažas. Įsivaizduokite, ką tai reiškia karantino sąlygomis, kai yra auginami vaikai iki 18-os metų. Šie vaikai turi ir mokyklą lankyti, tėvai privalo atlikti darbus ir kartais netgi dvi arba trys kartos gyvena viename bute. Mūsų apgyvendinimo sąlygų kriterijus smurto problematiką gali paversti dar sudėtingesne, vaikams sukurti labai didelio streso sąlygas mokytis, o tėvams – dirbti.“
Analitikė pabrėžė, kad ši pandemija atskleidė globos ir priežiūros sektoriaus krizę. Lietuvoje BVP dalis, tenkanti sveikatos sektoriui, yra viena mažiausių, taip pat ir švietimui skiriame per mažai.
„Tai reiškia, kad žmonės, dirbantys šiuose sektoriuose, ir kurie patyrė labai didelį šoką pandemijos sąlygomis, yra mažiausiai finansuojamų profesijų atstovai. Jeigu ne dabar pradedame spręsti šią problemą, tai tas laikas gali niekada neateiti. Taip pat reikia turėti omenyje, kad tai yra sektoriai, kuriuose daugiausia dirba moterys.“
Kita vertus, J. Reingardė, žvelgdama į koronaviruso sukeltą krizę, atrado ir pozityvių dalykų – nemažai vyrų neišvengiamai turėjo praleisti daugiau laiko su vaikais, ir galbūt tokia patirtis paskatino juos iš naujo atrasti bei pamėgti šią moterų prievolę.
„Prieš pandemiją moterys dominavo prižiūrėdamos vaikus, bet vyrai karantino metu irgi turėjo tai daryti. Jiems irgi teko dirbti iš namų ir tai, ką reiškia vienu metu dirbti ir prižiūrėti vaikus, pajuto ne tik paprastesnių profesijų atstovai, bet ir verslo sektoriaus vadovai. Mes tikimės, kad ateityje darbdaviai nebeteiks tiek reikšmės fiziniam buvimui darbe, bet suteiks pripažinimą darbui nuotoliniu būdu.“
Diskusijos dalyvės apibendrino, kad tikisi, jog koronaviruso sukelta pandemija ir jos metu išryškintos lyčių nelygybės problemos padės vyriausybėms efektyviau su tuo kovoti.